Seismografas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Seismografas (graik. seismos – žemės drebėjimas, grapho – rašau) – prietaisas, registruojantis seisminių bangų virpesius žemės paviršiuje.
Pagrindinės dalys – seismometras (priima seiminį signalą) ir registratorius. Seismografo svarelis sujungtas su korpusu tampria spyruoklių arba svyruoklių sistema. Svarelio savuosius virpesius gesina slopintuvas. Korpuso virpesių mechaninė energija paverčiama elektriniu signalu, kuris sustiprinamas filtre stiprintuve, o jį užrašo registratorius. Naudojami mechaniniai, fotografiniai, magnetiniai registratoriai. Gautos kreivės vadinamos seismogramomis. Signalai gali būti registruojami ir skaitmenimis.
