Sekeris
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sekeris arba Sokaras (Sqr, Sakar, Seker, lot. Socaris) egiptiečių mitologijoje – šviesos dievas, mirusiųjų sielų globėjas einant Požemiu.
Sekeris gali būti suvokiamas kaip viso senovės Egipto valdovas, kaip viena iš Ptacho hipostazių, kadangi pastarasis tvarko ne tik kūrimo, bet ir mirties procesus.
Vaizduotas stovinčia Ozyrio pavidalo mumija su karūnuota vanago ar sakalo galva, žalia oda, kuri reiškia puvimą. Mirusiųjų knygoje jo vardas perteikiamas piešiant ant gulsčio ovalo tupintį sakalą. Sokarui priklausantis laivas, kuris plukdo laidojimo skrynią su sakalo galva, dar vadinamas hennu laivu.
Sokaras taip pat įkūnija šventojo Hapio jaučio pavidalu.
[taisyti] Kultas
Garbintas Memfyje kaip Nekropolio globėjas. Iš jo vardo kilęs šiuolaikinis Memfio nekropolio pavadinimas – Sakara.
Senosios karalystės laikotarpiu buvo laikomas ba elemento atsiskirimo nuo ka sudievinimu, t. y. sielos atsiskirimas nuo kūno po mirties. Su juo siejamas laidotuvių paprotys mirusiajam atidaryti burną, kad siela lengviau paliktų kūną. Sekerio vardas reiškia „burnos valymas“ ar „valantis per burną“.
Sekerio statulos buvo statomos kapavietėse, jų viršuje dedama Mirusiųjų knyga, siekiant padrąsinti sėkmingą atsiskyrimą ir ba paleidimą. Tėbuose jo garbei buvo švenčiamas Henu festivalis, kur jo atvaizdas buvo plukdomas barke.
Viduriniosios karalystės laikotarpiu tapo amatininkų pamokų ir reinkarnacijos pradžios dievu. Artimai sietas su Ptachu, kuris tuo metu buvo amatininkų ir reinkarancijos dievas. Galiausiai buvo indentifikuojamas kaip Ptachas-Sekeris.
Naujosios karalystės pradžioje Ptah-Sekeris tapo laidotuvių dievu ir susiliejo su Ozyriu ir tapo Ptacho-Sekerio-Ozyrio triados dėmuo.
