Semaforas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Semaforas – traukinių eismą reguliuojantis signalas. Jis gali būti elektrinis (kaip šviesoforo) arba mechaniškai judinama svirtis.
[taisyti] Mechaniniai semaforai
Semaforai buvo pradėti naudoti vos atsiradus geležinkeliui, nes šiems prietaisams nereikia elektros energijos. Paprastai traukinių eismą valdantis žmogus savo būdelėje patraukdavo su ilgu lynu sujungtą rankeną, kuri perjungdavo neretai už keleto šimtų metrų ar net toliau esantį semaforą. Vėliau buvo pradėti naudoti šviesos signalai, kurie dar ilgai nebuvo pakankamai ryškūs ir gerai papildė semaforų darbą nakties metu. Šiuo metu mechaninius semaforus daug kur pakeitė šviesos signalai, tačiau senesnėse linijose dažnai galima rasti tebenaudojamų įrenginių.
Pagrindiniai semaforu perduodami signalai panašūs į automobilių šviesoforo: važiuoti, sustoti bei (trečia būsena) važiuoti, bet lėtai (apie 25 km/val). Įprastu greičiu važiuojančio traukinio mašinistas, pamatęs signalą „stop“, laiku sustabdyti traukinio negalėtų, todėl pagrindinius semaforus papildo pakankamu atstumu pastatyti įspėjamieji. Pavyzdžiuose pateikiama Vokietijos semaforų sistema (įspėjamuosiuose signaluose geltonas skritulys gali pasisukti į vertikalią arba horizontalią padėtį).