Skeno liauka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Skeno liaukos (arba parauretralinės – lot. glandulae paraurethrales, mažosios prieangio liaukos – lot. glandulae vestibulares minores) – moters pridėtinės lytinės liaukos, atsiveriančios viršutinėje makšties sienelėje šalia šlaplės angos. Vieta aplink šias liaukas yra tapatinama su G-tašku. Skeno liaukos gamina skystį, kuris sąlygoja makšties lubrikaciją, manoma, kad orgazmo metu kartais išskiria itin daug skysčio sekreto – šis reiškinys vadinamas moters ejakuliacija. Pastebėta, kad Skeno liaukų dydis tarp moterų skiriasi, kas iš dalies paaiškina, kodėl moterys nevienodai dažnai ejakuliuoja.

Šios liaukos yra vyro priešinės liaukos analogas. Jas atrado amerikietis Aleksandras Skenas (Alexander Skene, 1838-1900).