Skomantas (rašytojas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Skomantas – kūrybinės veiklos pradžioje (istorijos tematika) K. Almeno, o vėliau – ištisos rašytojų grupės, kūrusios apysakas apie XIII a. žemaičių didikų šeimos nuotykius, slapyvardis. Idėja sukurti tokius pasakojimus kilo norint sukurti lietuvai herojinį epą, kurio lietuviai niekad neturėjo. Visas pasakojimas yra glaudžiai susijęs su tikrais įvykiais tuometinėje Lietuvoje.
Knygose pasakojami žemaičių rikio Žybarto ir jo žmonos Medeinos penkių vaikų – Daubaro, Jundos, Uvio, Einiaus ir Gailės – nuotykiai. Svarbiausias daugelio serijos knygų veikėjas – Uvis.
Pasakojimai ne tik apima įvairius Lietuvos regionus, bet ir Latvijos, Rusijos, kitų tautų žemes, su kuriomis Lietuvos ir Žemaitijos gentys XIII a. kovojo ir prekiavo. Knygų serija prasideda, kai vidurinįjį sūnų Uvį pagrobia kalavijuočiai. O paskutinėje serijos knygoje „Ilga kelionė namo“ pasakojama kaip Junda, puikiai kryžlankiu šaudanti mergina, su broliu Daubaru iš rusų žemių gilumos keliauja namo į Žemaitiją.
[taisyti] Bibliografija
Skomantas yra išleidęs šias knygas (chronologine tvarka):
- Teutonų Belaisvis
- Pelkių Vilkė
- Atpildo Strėlė
- Plėšikų Pilis
- Užkeiktas Lobis
- Dievų Valia
- Mėlynojo Varno Paslaptis
- Ventės Kalvis
- Polocko Ranka
- Šarvai Naugardo Kunigaikščiui
- Jundos Lemtis (Pasakojimų laike ši knyga eina prieš Polocko ranką)
- Mindaugo Sūnus
- Liepsnojantis Bokštas
- Šėtono Legatas
- Šiaulių (Saulės) Mūšis
- Du Kalavijai
- Ilga Kelionė Namo
 |
Šis literatūrinis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
