Smaugimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Smaugimas – būdas nužudyti auką. Gyvūnų pasaulyje grobį pasmaugia smaugliai, pitonai, kai kurie žalčiai. Pasirinkę grobį jie užveržia vieną ar kelis žiedus apie gyvūno kūną. Aukai iškvepiant orą, grobikas ją veržia vis stipriau, kol ši uždūsta arba širdis nebegali varinėti kraujo. Grobiui žuvus roplys atleidžia gniaužtus ir ieško aukos galvos. Rytį grobį pradeda nuo galvos, pamažu nusivyniodamas nuo aukos kūno. Smaugimu efektyviausiai žudomi paukščiai ir žinduoliai, nes šiems šiltakraujams tenka tankiai kvėpuoti.
Augalų pasaulyje smaugikinių (Celastraceae) šeimos lianos – smaugikai (Celastrus) apsivynioja apie medžio kamieną, per ilgesnį laiką suspaudžia jo brazdą, ir dėl to augalas nudžiūsta. Nuo kai kurių grybų sukeltų ligų migliniams augalams susidaro savotiška ruduojanti stroma, kuri apjuosia ir suspaudžia augalų stiebą 2-3 cm pločio žiedu, todėl sutrinka augimas ir augalas nuskursta.
