Snapas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Snapas – paukščio raginis darinys, susiformavęs iš pailgėjusių žandinių lankų. Sudarytas iš dviejų dalių: viršutinės – antsnapio ir apatinės – posnapio; abi jos padengtos ragine makštimi (rhamphotheca). Antsnapio pamate yra minkšta odelė, kuri vadinama vaškine (ceroma). Vaškinė labai ryški dieninių plėšriųjų paukščių. Raginė makštis nuolat keičiasi, nes jos viršutiniai sluoksniai nusitrina, o iš vidaus atauga nauji. Kai kurie vištiniai paukščiai besišerdami numeta iš karto visą viršutinę makšties dalį, susidarius po ja naujai makščiai. Makšties spalva priklauso nuo metų laikų, todėl ji keičiasi. Taip pat ji skirtinga jauniklių ir suaugusių paukščių arba net patinų ir patelių skiriasi, pvz., varnėno snapas pavasarį geltonas, rudenį juosvas, juodojo strazdo patino snapas geltonas, patelės juosvas ir t.t.
Paukščio snapo dydis ir forma priklauso nuo maisto rūšies ir maisto paėmimo būdo. Snapu paukščiai ne tik pasiekia ar laiko maistą, bet ir kedena plunksnas, krauna lizdus. Kai kuriems paukščiams, ypač papūgoms, snapas padeda laipioti:
| Grūdlesio snapas | Vabzdžialesio snapas | Įvairiaėdžio snapas | Augalėdžio snapas |
 |
 |
- Labai stiprus lenktas snapas – riešutams ar sėkloms aižyti (pvz., papūgos);
- Ilgas ir laibas snapas – žiedo vidui pasiekti (pvz., kolibrio);
- Ilgas snapas – gyvūnams iš žemės iškasti (pvz., tilvikinių);
- Siauras snapas – vabzdžių lervoms ir kiaušiniams ištraukti iš žemės (pvz., nykštukas) ir kt.
