Sniego tirpimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sniego tirpsmas – vandens nuotėkis, sukeltas tirpstančio sniego.
Sniego tirpimo įtaka vandens ciklui skiriasi skirtingose geografinėse vietovėse, tačiau globaliniu mastu tai yra svarbus veiksnys vandens judėjime. Šaltesnio klimato regionuose sniego tirpsmas pavasarį sustiprina upių bei upelių sroves, taip pat dažnai sukeliami potvyniai, staigus sniego tirpimas gali būti nuošliaužų ir purvo srautų priežastis. Susiklosčius tam tikroms klimato sąlygoms (stiprūs vėjai, papildomi krituliai) sniego tirpsmo sukelti potvyniai gali padaryti daug žalos.
Kai kuriuose pasaulio regionuose, pvz., Šveicarijoje, sniego tirpimas sudaro didžiausią vandens nuotėkio dalį.
JAV vakarinėje dalyje iki 75% naudojamo vandens kilęs iš sniego tirpsmo: kalnų sniego laukai yra natūralūs vandens rezervuarai, šilto sezono metu atiduodantys vandenį upėms.
Pasitaiko, kad ištirpęs sniegas vėl užšąla, pavirsdamas ledu, kas yra pavojinga gyvenvietėse.
Lietuvoje dažni potvynių dėl staigaus sniego tirpsmo atvejai, ypatingai Nemuno deltoje. Kitose upėse pasitaiko rečiau, svarbus veiksnys papildomi krituliai.
