Tibeto himnas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
„Gyallu“ yra Tibeto himnas nuo 1949 m. arba 1960 m. (pagal skirtingus šaltinius). Tai senos tradicinės tibetiečių šventosios muzikos ir Dalai Lamos jaunesniojo mokytojo Trijang Rinpoche eilių kompozicija. Trijang Rinpoche buvo paprašytas sukūrti eiles himnui, nes jis tuo metu buvo laikomas iškiliausiu klasikinio „snyen-ngag“ žanro (paremtu Sanskrito tradicija) poetu. Daugelį dainų, sukurtų XX a. 6-ame dešimtmetyje ir dainuotų Tibeto mokyklose bei Tibeto scenos meno institute, sukūrė būtent Trijang Rinpoche.
Klasikinė „snyen-ngag“ žanro poezija pasižymi giliais papročiais ir įmantriu kalbos stiliumi. Tačiau net ir įspraustas į griežtus „snyen-ngag“ stiliaus rėmus, Tibeto himnas klausytojams ir atlikėjams žadina jausmus, būdingus nacionaliniams valstybių himnams.
Tibetiečiai turėjo ir ankstesnį nacionalinį himną, datuojamą XVIII a. Jį sudarė vos kelios posmo eilės, tačiau jos puikiai atspindėjo Tibeto kraštą ir jo dvasią. Savo paprastamu ir eilėmis senasis Tibeto himnas kažkuo primena Japonijos himną „Kimi Gayo“. Senasis Tibeto himnas atliko visas įpastas nacionalinio himno funkcijas, taip pat buvo deklamuojamas valstybinių ceremonijų arba kasdieninių maldų vienuolynuose ir kt. religinių susiėjimų pabaigoje.
Kai Dalai Lama ir visa Tibeto valdžia panoro viską atnaujinti ir modernizuoti, to neišvengė ir nacionalinis himnas. Kiekviena revoliucija atsineša naujas dainas ir muziką.
„Naujasis“ himnas gyvuoja jau apie pusę amžiaus ir per tą laiką įgijo himno žanrui būtiną bruožą – sukelia jaudulį žmonių sielose.
[taisyti] Eilės
Transkripcija |
---|
sishe pende dogu junwi ter tubten sampel norbu onang bar tendro nordzin gyache kyongwi gon trinle kyi rolsto gye dorje khamsu tenpe chokun chamtse kyong namkho gawa gyaden u pang gungla beg puntso deshi nga-thang gye pojong cholkha sum gyi kyonla deoden sarpe khyap |