Tikro tikėtojo sindromas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tikro tikėtojo sindromas (ang. True-believer syndrome) yra terminas, apibūdinantis iracionalų tikėjimą kažkuriais paranormaliais reiškiniais net tada, kai egzistuoja įrodymai, neigiantys jų paranormalumą. Ryškiausias tikro tikėtojo sindromo pavyzdys buvo Karloso afera – visiems organizatoriams ir pačiam „Karlosui“ prisipažinus, kad tai buvo iš anksto paruošta klastotė, vis tiek atsirado žmonių, ir toliau tikinčių paranormaliais Chosė Alvarezo sugebėjimais.
Terminas sugalvotas M. Lamar Keene, ir naudojamas tik populiariojoje literatūroje bei šnekamojoje kalboje. Jis nevartojamas nei psichologijoje, nei psichiatrijoje. Nėra jokių klinikinių tyrimų, rodančių, kad tikro tikėtojo sindromas kažkaip sietųsi su kokiais nors psichologiniais ar psichiatriniais sutrikimais.
Tikro tikėtojo sindromas įeina į žinių sociologijos tyrimų sritį.
