Vabzdžiaėdžiai augalai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vabzdžiaėdžiai augalai, nedidelė augalų grupė, auganti skurdžiuose dirvožemiuose ir prisitaikusi papildomai maisto medžiagų gauti iš pagautų vabzdžių.
Ant paprastosios tuklės (Pinguicula vulgaris) lapų išsidėsčiusios kotuotos liaukutės išskiria lipnų sekretą, kuriame įklimpsta nutūpę smulkūs vabzdžiai. Vabzdžio judesiai sukelia atitinkamą reakciją lapo audinyje ir lapo kraštas užsiriečia, visiškai apgaubdamas pagautąjį vabzdį. Po to pradeda aktyviai veikti mažosios liaukutės, jų išskiriami proteolitiniai fermentai ištirpina auką ir lapo ląstelės įsisavina baltymines medžiagas bei fosfatinius junginius. Kartu su fermentais išskiriamos ir antiseptinės medžiagos, artimos benzoinei rūgščiai, kurios apsaugo sugautus organizmus nuo greito gedimo. Po to liaukiniai plaukeliai vėl išsitiesia. Analogiškai vabzdžius gaudo saulašarinių (Droseraceae) šeimos augalai.
Skendenis ant lapų turi specialius maišelius, uždengtus klapanu. Tie maišelių klapanai vandenį praleidžia tik į vieną pusę – į vidų. Smulkūs vandens gyvūnai lengvai prasibrauna į maišelį, bet atgal išlįsti jau nebegali ir lieka jame. Ten jie suvirškinami proteolitinio fermento, kurį išskiria maišelio vidinės sienelės liaukos.
Lietuvoje auga dešimt vabzdžiaėdžių augalų rūšių, priklausančių šioms gentims:
Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos šios rūšys:
- Pūslėtoji aldrūnė (Aldrovanda vesiculosa)
- Mažalapė saulašarė (Drosera intermedia)
- Paprastoji tuklė (Pinguicula vulgaris)
[taisyti] Kitos vabzdžiaėdžių augalų gentys ir rūšys
- Ąsotenis (Nepenthes)
- Heliamfora (Heliamfora)
- Kaliforninė darlingtonija (Darlingtonia californica)
- Luzitaninė rasotė (Drosophyllum lusitanicum)
- Pūslinis kriauklenis (Cephalotus follicularis)
- Saracėnija (Sarracenia)
- Vaivorykštenis (Byblis)
