Vaišelga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vaišelga arba Vaišvilkas – Lietuvos didysis kunigaikštis, vyriausias Mindaugo sūnus. Valdė 1264 – 1267 m. Vidaus karo su Tautvilu, Edivydu ir Vykintu Vaišelga rėmė tėvą.

Mindaugui žuvus, jo vienintelis likęs gyvas sūnus, vienuolis Vaišvilkas, gyveno Graikijoje, bet greitai po to grįžo ir apsigyveno Pinske. Treniotą nužudę Mindaugo giminės šalininkai, žinoma, tuojau ėmė galvoti apie jį. Todėl, atvykęs su Volinės^[1] kunigaikščių, jis greitai įsiviešpatavo visoje Lietuvoje. Jam, kaip kadaise Mindaugui, nenorėjo pasiduoti tik žemaičiai, nes ir jis dėjosi su Voluine, turėjo santykių net su kryžiuočių ordinu ir atrodė, kad tęs savo tėvo politiką, todėl žemaičiams su juo buvo ne pakeliui. Bet Vaišvilkas neilgai tevaldė. Po trejų metų 1267 m. atsisakė sosto ir pasitraukė į Ugrovsko^[2] rus: (Угровский) stačiatikių vienuolyną. Lietuvą paliko savo sesers vyrui Švarnui. Bet Lietuvą valdyti norėjo svajojo gauti Voluinės Vladimiro rus:(Volodymyr) kunigaikštis Levas ukr: (Лев Данилович). Supykęs ant Vaišvilko už sosto atidavimą Švarnui, Levas pasikvietė jį į svečius ir nužudė. Žuvus paskutiniam Mindaugo sūnui, tiesioginių jo palikuonių daugiau nebeliko.

Anksčiau valdė: Treniota

Lietuvos didysis kunigaikštis 1264–1267

Vėliau valdė: Švarnas

[taisyti] Pastabos

[taisyti] Šaltiniai

A. Šapoka, Lietuvos istorija; Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos leidinys, Kaunas, 1936 m. ISBN 5-420-00631-6