Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia, – Kauno arkivyskupija, Kauno II dekanatas.
Stovi Kauno rajone, Vandžiogalos miestelyje, Urkos (Barupės kairiojo intako) kairiajame krante. Medinė. Pastatyta 1830 m. Liaudies architektūros formų.
[taisyti] Istorija
Jonas ir Marija (Lopacinskaitė) Rostovskiai 1664 m: pastatė medinę bažnyčią. Ji minima 1669 m. Vilniaus vyskupijos sinodo sąrašuose. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. Bažnyčioje 1782 – 1852 m. pamokslai sakyti lietuvių ir lenkų kalbomis (vėliau tik lenkiškai).
1817 m. bažnyčia sudegė. Klebonas Mikas Kazlauskas su parapijiečiais 1830 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ji 1849 m. drauge su Kauno dekanatu prijungta prie Žemaičių vyskupijos. Rusijos valdžia 1863 m. apkaltino kleboną Antaną Kazlauską sukilėlių rėmimu ir ištrėmė į Sibirą (1871 m. grįžo į Kuršą). Klebonas Mikas Viršila bažnyčiai 1880 m. pristatė bokštą ir varpinę.
[taisyti] Architektūra
Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su apside ir aukštu bokštu. Virš apsidės kraigo iškilęs bokštelis. Vidus 3 navų. Šventorius apjuostas statinių tvora su stulpiniais vartais. Prie bažnyčios stovi stulpinė varpinė.
