Vanuatu istorija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pirmieji žmonės Vanuatu apsigyveno apie 4000-3000 m. pr. m. e. Maždaug 700 m. pr. m. e. iš Saliamono salų atvyko antroji gyventojų banga.
1606 Espiritu Santo salą pasiekė pietinio žemyno ieškantis portugalas Pedras Fernadesas de Kirošas (Pedro Fernández de Quirós), tačiau salomis susidomėta vėliau. 1769 salas pasiekė prancūzas Lui Antonijus Bugenvilis, 1774 – Džeimsas Kukas, suteikęs saloms Naujųjų Hebridų pavadinimą.
1825 Erromango saloje buvo rastas sandalmedis, 1830 kilo susirėmimai tarp atvežtų darbui polineziečių ir vietinių gyventojų. XIX a. viduryje salas pasiekė katalikų ir protestantų misionieriai. Iš pradžių salose buvo nemažai medvilnės plantacijų, vėliau pradėta labiau auginti kavą, kakavą, bananus ir ypač kokoso riešutus.
1906 pasirašyta sutartis (kondominiumas) tarp Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos dėl bendro salų valdymo. II pasaulinio karo metu, 1940 į salas atvyko amerikiečiai. Su amerikiečių atvykimu salose atsirado John Frum kultas (tikėjimas, kad materialinės gėrybės gali atsirasti iš niekur). Maždaug tuo metu prasidėjo išsivaduojamasis judėjimas, 1980 saloms suteikta nepriklausomybė.
