Vepvavetas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Egiptiečių mitologijoje Vepvavetas (Upuaut, Ofois) – karo dievas. Kulto centras Likopolis, esantis Aukštutiniame Egipte. Buvo įsivaizduojamas kaip žvalgas armijos priešakyje. Vardas reiškia „Kelių atverėjas“.
Pradžioje buvo dievas vilkas, nuo to ir kilo Likopolio iesto pavadinimas, kuris reikšia „Vilkų miestas“. Manoma, kad jis buvęs faraono simbolis, tačiau vėliau dievifikuotas. Buvo sakoma, kad Vepvavetas faraonus lydi medžioklėje.
Vėliau sąsaja su karu, tuo pačiu ir su mirtimi, pasikeitė, Vepvavetas tapo ne tik žvalgu, bet ir kelio atverėju mirusiųjų dvasioms. Panašumas tarp šakalo ir vilko bei panašios „pareigos“ mirusiųjų pasaulyje susiejo Anubį ir Vepvavetą. Vepvavetas pradėtas laikuti Anubio sūnumi.
Mene vaizduojamas vilku arba šakalu, kartais vilku šakalo galva. Buvo vaizduojamas pilkas arba baltas net jei ir šakalas, išlaikant vilkišką prigimtį. Taip pat vaizduojamas kariu, laikančiu vėzdą ar lanką.
Vepvatetas simbolizuoja Egipto susivienijimą ir buvo neatsiejama Aukštutinio Egipto (kai Anubis Žemutiniojo), o vėliau ir viso Egipto karališkų ritualų dalis. Po susivienijo Vepvateto identitetas susiliejo su Anubiu, mirusiųjų dievu pagal Ogdoad tikėjimo sistemą, kai Anubis buvo pakeistas Ozyriu, kuris pagal eneadą yra mirusiųjų dievas, Vepvatetas, o tiksliau Anubis, pradėtas laikyti Izidės įsūniu, Neftidės ir Ozyrio sūnumi.
