Violončelė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Violončelė

Violončelė – styginis instrumentas, turintis keturias stygas:C (do), G (sol), D (re) ir A (la).Violončelė derinama kvintomis.Tai žemiausiai suderintas smuiko šeimos instrumentas.

Turinys

1 Istorija
2 Grojimas
3 Strykas
4 Konstrukcija
5 Žymūs violončelininkai

[taisyti] Istorija

Pavadinimas „Violončelė“ yra kilęs iš italų kalbos ir reiškia „didelė viola“.Pirmąją violončelę XVIa. pagamino italų meistras Andrea Amati. Žymiausi violončelių gamintojai yra:

Andrea Amati (1500-1577)
Andrea Guarneri (1626-1698)
Antonio Stradivari (1644-1737)

Šiomis dienomis senųjų meistrų, ypač Stradivarijaus, gamintos violončelės yra labai vertinamos dėl gero skambesio. Labai svarbu violončelę nulakuoti tinkamu laku, nes lakas lemia didelę dalį instrumento skambesio. Sakoma kad pagrindinė Stradivarijaus instrumentų paslaptis yra lakas, tačiau iki šiol nežinoma tiksli to lako sudėtis.

[taisyti] Grojimas

Violončele yra grojama 2 pagrindiniais būdais:arco ir pizzicato.

Arco – griežimas stryku stygomis. Stryko valdymo technikos yra vadinamos štrichais, kaip, pavyzdžiui, legato, spicato, con legno, stacato ir t.t..
Pizzicato – grojimas stygas užgaunant pirštais. Toks grojimo būdas yra naudojamas rečiau nei arco.

[taisyti] Strykas

Strykas

Violončelė kaip ir kiti smuiko šeimos instrumentai turi stryką. Brangių strykų medinė stryko dalis yra gaminama iš medžio Caesalpinia echinata. Kokybiškesni strykai daromi iš tamsesnės ir tankesnės šio medžio branduolinės medienos (šio medžio ji angl. vadinama pernambuco), kiek prastesni – iš balanos medienos (o ši – angl. brasilwood). Branduolinė mediena yra elastingesnė, garso greitis joje didesnis, todėl ji strykui labiau tinka.

Stryko apatinė dalis yra pagaminta iš ašutų. Prieš grodami violončelininkai ašutus sutepa iš sakų gaminama kanifolija. Kanifolija padidina sukibimą tarp ašutų ir stygos, taip išgaunamas „tvirtesnis“ garsas.