Šampanas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šampanas (prancūziškai vin de Champagne) – nestiprus, anglies dioksido turintis vynas, paskanintas likeriu ar saldžiuoju vynu.
Turinys |
[taisyti] Šampano atsiradimo istorija
Šampanas pradėtas gaminti 1718 m. Prancūzijoje, Šampanės provincijoje, kurioje XVIII a. vyko garsiosios vyno mugės, sutraukdavusios viso pasaulio prekeivių dėmesį čia gaminamo puikios kokybės vynu.
1688 m. vienuolis-benedektinas Pjeras Perinjonas (Pjer Perignon) buvo paskirtas eiti iždininko pareigas Chautvilio abatijoje, kur viena pagrindinių jo pareigų buvo stebėti vynuogininkystės procesą. Norėdamas išvengti burbuliukų skyrimosi, jis pradėjo maišyti įvairias vynuogių rūšis ir taip išrado naują vynuogių spaudimo būdą. Jis pirmas pradėjo pilstyti vyną į butelius, kas leido išsaugoti angliarūgštę butelio viduje, o butelių užkimšimui panaudojo kamščius iš kamščiamedžio. Vėliau, anglams patobulinus butelio formą ir kamštį, gimė naujas gėrimas, pavadintas šampanu.
[taisyti] Šampano gamyba
Šampano gamybos esmė – dvigubas rūgimo procesas. Rūgstant susidaro mažyčiai burbuliukai. Po pirmojo paprasto rūgimo vynas sumaišomas ir pridėjus mielių bei cukraus, išpilstomas į butelius. Prasideda antrasis rūgimo etapas buteliuose. Tolesni procesai: sukratymas, nuosėdų šalinimas, brandinimas.
Šampanu galima laikyti tik brandintą mažiausiai tris metus, užkimštą kamščiamedžio kamščiu ir pagamintą Šampanės provincijoje putojantį vyną.
Tikras šampanas laikomas tik iš trijų rūšių vynuogių: raudonųjų Pinot Meunier ir Pinot Noir bei baltųjų – Chardonnay. Vynuogių sultys yra baltos spalvos, raudonos būna tik jų odelės. Baltieji vynai gaminami iš raudonųjų vynuogių, jei išspaustos sultys neturi tiesioginio kontakto su odelėmis.
[taisyti] Garsiausi šampano gamintojai
- Mumm, Perrier-Jouet, Drappier, Bollinger, Krug (Prancūzija)
- Cava, Freixenet (Ispanija)
- Spumante (Italija)
