Šanchajaus virtuvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šanchajaus virtuvė (kin. 淮扬菜, pinyin: huaiyangcai) – viena iš Tolimųjų Rytų virtuvių, o taip pat viena iš keturių didžiųjų kinų virtuvių, kurios tradicijos paplitę Vidurio Kinijoje. Ji dar skaidoma į šias mažesnes virtuves:

• 浙菜 Zhecai – Zhejiang virtuvę, vieną iš aštuonių didžiųjų.
• 徽菜 Huicai – Anhui virtuvę, vieną iš aštuonių didžiųjų.
• 苏菜 Sucai – Jiangsu virtuvę, vieną iš aštuonių didžiųjų.
• 豫菜 Yucai – Henan virtuvę
• 鄂菜 Ecai – Hubei virtuvę

[taisyti] Virtuvės išskirtinumai

Šanchaus virtuvės teritorija yra išsidėsčiusi ties Jangdzės upe. Vietovės pasižymi ypač geru klimatu, žemėmis. Tai yra bene geriausia teritorija visoje Kinijoje, neretai vadinama ryžių aruodu.

Vietiniai žmonės turi galimybių nuolat gauti puikios kokybės maisto produktus: ryžius, ką tik pagautą žuvį, mėsą, daržoves. Šanchajaus virtuvėje, kaip ir japonų, labai svarbi yra sezonų kaita: kievienas sezonas atneša naujus maisto produktus.

Ta priežastis nulėmė, kad Šanchajaus virtuvėje siekiama kuo labiau išryškinti tikrąjį produkto skonį, todėl čia vartojama labai nedaug prieskonių, o produktai maišomi ir apdorojami kuo mažiau. Labai dažnai Šanchajaus virtuvės šedevrai, kaip, pvz., Šanchajaus krabas ir pan., apsiriboja paprasčiausiu išvirimu ar patroškinimu. Visgi, žalia žuvis čia valgoma nėra. Tai nulemia greičiausiai tas faktas, kad dauguma pagaunamos žuvies yra upinė, kurią reikia termiškai apdoroti.

[taisyti] Pagrindiniai patiekalai

[taisyti] Maisto etiketas