Šcheras
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šcheras (angl. skerry, dan. skjær, šved. skär, norv. skjær, suom. kari, rus. шхер) – maža uolėta sala, paprastai pernelyg maža, kad būtų žmonių gyvenama, arba uolėtas rifas. Susidarė jūrų pakrantėse, kurių reljefą formavo slenkantys ledynai.
Angl. skerry kilęs iš sen.norm. sker 'uola jūroje', kuris į anglų kalbą pateko per škotų kalbą.
[taisyti] Kilmė
Šcherai dažnai aptinkami prie fiordų žiočių, kur jūros apsemti ledynų suformuoti kloniai jungiasi sudarydami sudėtingą sistemą. Kai kuriose Skandinavijos ir Suomijos vietose jūros pakrantė tiek ledynų išraižyta, kad sudaro tūkstančius salelių, kurių vienos kalnuotos ir didelės, o kitos – iš vandens vos kyšančios uolos ir uolėtos seklumos, kliudančios laivybai.
[taisyti] Šcherų rajonai
Norvegijos pakrantė yra ištisinių šcherų rajonas (vadinamas skjærgård), kuriame skersiniai fiordai taip išsidėstę, kad išilgai Norvegijos pakrantės nuo jūros šcherų pridengtais kanalais galima nuplaukti apie 1600 km nuo Stavangerio iki Nordkapo. Kitas šcherų pridengtas kelias yra Blindleia, kuris prasideda prie Kristiansando Pietų Norvegijoje ir siekia Lilesandą (Lillesand).
Vidiniai šcherų apsaugoti keliai egzistuoja Aliaskoje nuo Sietlo (Seattle) iki Skegvėjaus (Skagway), Pietų Amerikoje nuo Magelano sąsiaurio į šiaurę.
Labai daug šcherų turi Suomijos pietvakarių pakrantė, Švedijos pakrantė ties Bohuslän, Škotijos pakrantės.
[taisyti] Nuorodos
- Šcherai ties Turku (Suomija) (Maps.Google žemėlapis) [[1]]
- Šcherai ties Turku (Suomija) (Maps.Google palydovinė nuotrauka) [[2]]
 Šcherai prie Oslofiordo |
