Norvegija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Norvegijos karalystė – Šiaurės šalis vakarinėje Skandinavijos pusiasalio dalyje. Ribojasi su Švedija, Suomija bei Rusija, taip pat turi jūrinę sieną su Danija ir Jungtine Karalyste. Ilgoje Atlanto vandenyno pakrantėje išsidėstę žymieji fjordai.

Kongeriket Norge/Noreg


(Detaliau)	(Detaliau)

Valstybinė kalba

norvegų Bokmål ir Nynorsk

Sostinė

Oslas

Didžiausias miestas

Oslas

Valstybės vadovai

Haroldas V

Karalius

Jens Stoltenberg

Premjerministras

Plotas
- Iš viso
- % vandens

323 802 km² (66)
6,0%

Gyventojų
- 2006 liepa (progn.)
- Tankis

4 610 820 (114)
14,24 žm./km² (164)

BVP
- Iš viso
- BVP gyventojui

2006 (progn.)
207,30 mlrd. $ (40)
47 800 $ (4)

Valiuta

Norvegijos krona

Laiko juosta
- Vasaros laikas

UTC +1
UTC +0

Nepriklausomybė

Paskelbta
Pripažinta

Konstitucijos paskelbimas
1814
1814

Valstybinis himnas

Norvegijos himnas

Interneto kodas

.no

Šalies tel. kodas

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Norvegijos administracinio suskirstymo vienetai

Norvegija padalinta į 19 administracinių regionų, kurios vadinamos apygardomis (norvegiškai – Fylker), o šios dar padalintos į 433 savivaldybės (norvegiškai – Kommuner). Tik sostinės Oslo apygarda yra ir apygarda, ir savivaldybė.

Apskritys:

Akershusas
Buskerudas
Estfoldas
Finmarko
Hedmarkas
Hordalandas
Merė ir Romsdalis
Nordlandas
Oplandas
Oslas
Pietų Trendelagas
Rytų Agderas
Rogalandas
Sognas ir Fjordanė
Šiaurės Trendelagas
Telemarkas
Tromsas
Vakarų Agderas
Vestfoldas

Be šių valstybės padalinimų egzistuoja skirstymas į penkis svarbiausius regionus (norvegiškai – Landsdel):

Pietų žemes (Sørlandet),
Rytų žemes (Østlandet),
Vakarų žemes (Vestlandet),
Trendelagą (Trøndelag) ir
Šiaurės Norvegiją (Nord-Norge).

Šis padalijimas yra daugiau paprotinis (tradicinis, panašiai kaip Lietuvoje – Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija ir kt.), atspindintis geografinius ir tarmių (dialektinius) skirtumus, todėl nėra labai svarbus.

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Norvegijos geografija

Norvegijos kraštovaizdžiui būdingos kalnų grandinės ir giliai į krašto gilumą įsirėžiantys fjordai.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Norvegijos ekonomika

Norvegija – tai sėkmingos, klestinčios kapitalistinės valstybės pavyzdys, kurioje gerai suderinta rinkos ekonomika ir vyriausybės kišimosi į ją politika. Vyriausybė kontroliuoja gyvybiškai svarbiausius sektorius, tokius kaip naftos gavyba. Šalis turtinga gamtos turtų : nafta, hidroenergija, žuvimi, miškais, mineralais. Visa tai labai priklauso nuo naftos gavybos ir jos kainų, kadangi nafta ir gamtinės dujos sudaro trečdalį viso eksporto. Pagal naftos eksportą Norvegija yra trečia pasaulyje po Saudo Arabijos ir Rusijos. Norvegijos žmonės referendume dėl stojimo į Europos Sąjungą 1994 m. nusprendė neprisijungti, nepaisant to, šalis nemažai aukoja ES biudžetui. Net ir turėdama aukščiausią pragyvenimo lygį pasaulyje, šalis nerimauja dėl ateinančių dviejų dešimtmečių, kada naftos ir dujų ištekliai Norvegijos teritorijoje gali pradėti sekti. Dėl to, šiuo metu Vyriausybė stengiasi pasiekti kuo didesnį biudžeto perviršį iš Vyriausybinio naftos fondo, kurio pinigai investuojami užsienyje ir šiuo metu jų vertė siekia apie €120 mlrd. Po vangaus ekonomikos augimo 2002 ir 2003 m, atitinkamai 1% ir 0,5%, 2004 m. vėl pasiektas 3,3% ekonomikos augimas.

Europos laisvos prekybos asociacija (EFTA) \| Vaizdas:EFTA-logo.png
Islandija \| Lichtenšteinas \| Norvegija \| Šveicarija

Šalių sąrašas | Europa

taisyti	Šiaurės Atlanto Aliansas (NATO)
Belgija \| Bulgarija \| Čekija \| Danija \| Estija \| Graikija \| Islandija \| Ispanija \| Italija \| JAV \| Jungtinė Karalystė \| Kanada \| Latvija \| Lenkija \| Lietuva \| Liuksemburgas \| Nyderlandai \| Norvegija \| Portugalija \| Prancūzija \| Rumunija \| Slovakija \| Slovėnija \| Turkija \| Vengrija \| Vokietija