ACF Fiorentina
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
![]() |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
Pavadinimas | ACF Fiorentina SpA | ||||||||||||||||||||||||||||||||
Vardai | La Viola (Violetinė), Fiore | ||||||||||||||||||||||||||||||||
Įkurtas | Rugpjūčio 26, 1926 (AC Fiorentina) 2002 (ACF Fiorentina) |
||||||||||||||||||||||||||||||||
Stadionas | Stadio Artemio Franchi, Florencija, Italija |
||||||||||||||||||||||||||||||||
Vietų | 47,282 | ||||||||||||||||||||||||||||||||
Prezidentas | ![]() |
||||||||||||||||||||||||||||||||
Vyr. treneris | ![]() |
||||||||||||||||||||||||||||||||
Lyga | Serie A | ||||||||||||||||||||||||||||||||
2005-06 | Serie A, 9 vieta (dėl kyšininkavimo skandalo) |
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
ACF Fiorentina yra Italijos futbolo klubas iš Florencijos. Klubo tradicinės spalvos buvo raudona ir balta, bet pakeistos į violetinę ir baltą 1928 metais; nuo tada klubas vadinamas „La Viola“ (violetiniai). Komanda dažniausiai žaidžia stadione „Artemio Franchi“, turinčiame 47 282 sėdimas vietas (iki 1991 metų žinomas kaip Comunale di Firenze, kuris pakeitė iki 1930 metų gyvavusį „Giovanni Francesco Berta“).
Turinys |
[taisyti] Istorija
Klubą 1926 metų rugpjūčio 26 dieną įkūrė kompanijos Libertas ir Club Sportivo Firenze. Pirmasis trofėjus buvo 1939-40 sezone iškovota Italijos taurė (Coppa Italia). 1955-56 sezone Fiorentina tapo Serie A čempionais, bei keturis sekančius sezonus užėmė antrąją vietą lygoje. 1960-61 sezone komanda vėl iškovojo Italijos taurę, bei sėkmingai žaidė Europoje ir laimėjo Taurių laimėtojų taurę, finale nugalėję Rangers klubą.
1965-66 m. La Viola laimėjo Italijos taurę dar kartą, bei Mitropa taurę (vieną pirmųjų Europos taurių), o 1968-69 metų sezone antrą kartą komandos istorijoje tapo Italijos čempionais. 1974 m. Fiore laimėjo anglų-italų lygos taurę (trumpai gyvavusios varžybos tarp Anglijos ir Italijos komandų). Sėkmė Italijos taurėje buvo pakartota 1975 metais, bet nuo to laiko iki devintojo dešimtmečio pabaigos klubas nieko daugiau neiškovojo ir galiausiai 1993 metais iškrito į Serie B (antroji Italijos lyga). Grįžęs atgal į Serie A klubas vėl įrodinėjo galįs kovoti dėl čempiono titulo ir laimėjo Italijos taurę 1996 metais, bei Italijos Supertaurę 2000 metais.
2001 metais buvo paviešinta siaubinga Fiorentinos finansinė padėtis, klubas neišgalėjo mokėti atlyginimo žaidėjams, o klubo skolos siekė 50 milijonų dolerių. 2001-2002 sezone klubas dar kartą iškrito į antrąją Italijos lygą, o 2002 metų birželį buvo perimtas teismo. To pasekoje klubui buvo neleista dalyvauti Serie B lygoje 2002-2003 sezone, dėl ko Fiorentina nustojo egzistavusi.
Klubas buvo atgaivintas 2002 metų rugpjūčio mėnesį kaip Florentia Viola, bei paskirtas į Serie C2 (ketvirtasis Italijos lygos lygmuo), o naujuoju jos savininku tapo Diego Della Valle. Angelo Di Livio buvo vienintelis klube išlikęs žaidėjas. Padedama Di Livio, komanda pakankamai lengvai laimėjo Serie C2 2002-2003 sezone, ko pasekoje klubas turėjo atsidurti Serie C1, tačiau dėl sensacingų tų metinių įvykių (Caso Catania) klubas buvo perkeltas iškart į Serie B. Taip įvyko dėl to, kad Italijos futbolo federacija nusprendė išspręsti Catania situaciją didinant Serie B komandų skaičių nuo 20 iki 24. 2003 metų vasarą klubas perpirko teisę į Fiorentinos vardą ir įžymųjį aprangos stilių, bei persivadino į ACF Fiorentina. Rungtynės iki šiol žaidžiamos Artemio Franchi stadione.
Klubo neįprastas šuolis į Serie B neliko nepastebėtas, daugelis kalbėjo, kad klubas nevertas žaisti antroje pagal pajėgumą Italijos lygoje, tačiau nepaisant neigiamų atsiliepimų klubas liko Serie B ir sugebėjo baigti 2003-2004 sezoną 6 vietoje. Šis pasiekimas leido Fiorentinai kovoti dėl patekimo į Serie A su Perugia klubu (15 vietą Serie A užėmusi komanda). Dviejų rungtynių dvikovą 2-1 (abu įvarčius įmušė Enrico Fantini) laimėjusi Fiorentina taip užbaigė savo neįtikėtiną sugrįžimą į Italijos aukščiausiąja lygą. Pirmajame sezone klubas kovojo dėl išlikimo, tačiau jau sekančiame 2005-2006 metų sezone komandos forma smarkiai pagerėjo ir su 74 taškais užėmusi ketvirtąją vietą Italijos lygoje, komanda pateko į UEFA Čempionų lygos trečiąjį kvalifikacinį raundą. M. Jorgensen, S. Fiore, pagrindinio puolėjo Luca Toni, bei vartininko S. Frey derinys buvo dominuojantis visoje lygoje, pats vienas Luca Toni įmušė 31 įvartį per 34 rungtynes ir tapo pirmuoju žaidėju, viršijusiu 30 įvarčių ribą po legendinio Antonio Valentin Angelillo, kuriam tai pavyko padaryti 1958-59 sezone. Tačiau 2006 metų liepos 14 dieną Fiorentina vėl buvo išmesta į Serie B dėl kyšininkavimo skandalo, bei gavo 12 taškų deficitą ateinančiame sezone. Visgi po apeliacijos buvo sugrąžinta į Serie A, atimant 19 taškų. Komanda taip pat prarado vietą UEFA Čempionų lygoje. Vėliau, prasidėjus lygai, taškų deficitas buvo sumažintas iki 15.
[taisyti] Pasiekimai
- Serie A čempionai (1955–1956, 1968–1969 m.)
- Italijos taurės laimėtojai (1939–1940, 1960–1961, 1965–1966, 1974–1975, 1995–1996, 2000–2001 m.)
- Italijos taurės finalistai (1958, 1959–1960, 1970–1971, 1998–1999 m.)
- UEFA Taurių laimėtojų taurės laimėtojai (1960–1961 m.)
- UEFA Taurių laimėtojų taurės finalistai (1961–1962 m.)
- UEFA Čempionų lygos finalistai (1956–1957 m.)
- UEFA taurės finalistai (1989–1990 m.)
Anksčiau valdė: – |
UEFA Taurių laimėtojų taurė 1961 nugalėjo Rangers |
Vėliau valdė: Atlético Madrid |
[taisyti] Dabartiniai žaidėjai
Klubo komandos žaidėjai 2007 m. sausio 15 d.:
|
|
[taisyti] Paskolinti žaidėjai
![]() |
FW | Valeri Bojinov (Juventus) | |
![]() |
DF | Christian Maggio (Sampdoria) | |
![]() |
GK | Vlada Avramov (Treviso) |
[taisyti] Žinomiausi žaidėjai
[taisyti] Nuo 1990
|
|
|
[taisyti] Nuo 1970 iki 1980
|
|
[taisyti] Nuo 1950 iki 1960
|
|
[taisyti] Nuo 1930 iki 1940
|
|
[taisyti] Žinomiausi treneriai
Claudio Ranieri
Nereo Rocco
Roberto Mancini
Dino Zoff
Giovanni Trapattoni
Fatih Terim
Lajos Czeizler
Sven-Göran Eriksson
Sebastião Lazaroni
[taisyti] Nuorodos
Ascoli | Atalanta | Cagliari | Catania | Chievo | Empoli | Fiorentina | Inter | Lazio | Livorno Messina | Milan | Palermo | Parma | Reggina | Roma | Sampdoria | Siena | Torino | Udinese |