1939
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dešimtmečiai: |
|
Šimtmečiai: |
1939 yra nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį.
Turinys |
[taisyti] Įvykiai Lietuvoje
[taisyti] Įvykiai
- Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas persikėlė į Vilnių.
- Sausio 10 d. – Lietuvos Seimas priėmė neutralumo įstatymą, kuriuo siekė užtikrinti Lietuvos nesikišimą ir nešališkumą karo atveju.
- Kovo 20 d. – Berlyne Lietuvos užsienio reikalų ministrui Juozui Urbšiui J. fon Ribentropas įteikė Vokietijos ultimatumą.
- Kovo 22 d. – Berlyne buvo pasirašyta Vokietijos-Lietuvos sutartis dėl Klaipėdos krašto ir Vokietija perėmė Klaipėdos kraštą iš Lietuvos.
- Kovo 23 d. – laivu „Deutschland“ į Klaipėdą atvyko Adolfas Hitleris.
- Balandžio 28 d. – Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė antrą kartą tapo Europos čempione.
- Gegužės 20 d. – pasirašyta Lietuvos ir Vokietijos dvišalė prekybos sutartis.
- Gegužės 21 d. – atidaryta Kauno sporto halė.
- Rugsėjo 1 d. – Kauno meno mokyklai suteiktas aukštosios mokyklos statusas.
- Spalio 10 d. – Sovietų Sąjungos ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutartis. Lietuvoje įkuriamos Sovietų Sąjungos karinės bazės.
- Gruodžio 7 d. – Taline įvyko pirmoji Baltijos santarvės šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos – užsienio reikalų ministrų konferencija.
- Gruodžio 13 d. – Lietuvos Seimas priėmė Universiteto įstatymą, pagal kurį Vilniaus universitetas turėjo vadovautis Kauno universiteto statutu.
[taisyti] Gimtadieniai
- Kovo 16 d. – Jonas Strielkūnas, poetas, vertėjas.
- Balandžio 18 d. – Romualdas Granauskas, prozininkas, dramaturgas.
- Gegužės 19 d. – Leonardas Grudzinskas, žurnalistas-gamtininkas, rašytojas.
[taisyti] Mirtys
- Juozas Tubelis, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. Buvo švietimo, finansų, žemės ūkio ministru, ministru pirmininku (g. 1882).
[taisyti] Įvykiai pasaulyje
[taisyti] Įvykiai
- Sausio 26 d. – Ispanijos pilietinis karas: Franko kariuomenė, padedama fašistinės Italijos užima Barselonos miestą.
- Vasario 27 d. – Prancūzija ir Jungtinė Karalystė pripažino Franko valdžią Ispanijoje.
- Kovo 15 d. – Vokietija okupavo likusią Čekijos dalį. Čekoslovakija nustojo egzistavusi.
- Rugpjūčio 23 d. – Maskvoje Vokietija ir TSRS pasirašė „Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nepuolimo sutartį“ – Molotovo-Ribentropo paktą, pasidalindami interesų sferas Europoje, atverdami vartus antrajam pasauliniam karui. Lietuva pateko į Vokietijos interesų sferą.
- Rugsėjo 1 d. – Vokietija užpuolė Lenkiją. Prasidėjo antrasis pasaulinis karas.
- Rugsėjo 6 d. – Pietų Afrikos Respublika paskelbia karą Vokietijai.
- Rugsėjo 10 d. – Kanada deklaruoja karą su Vokietija.
- Rugsėjo 17 d. – SSRS nota Lenkijai dėl Raudonosios armijos įsiveržimo į Lenkijos žemes, TSRS įstojo į antrąjį pasaulinį karą.
- Rugsėjo 18 d. – Vermachto kariuomenė apsupa Lenkijos sostinę Varšuvą.
- Rugsėjo 28 d. – pasirašyta Vokietijos ir Sovietų Sąjungos sienų nustatymo ir draugystės sutartis su slaptaisiais papildomais protokolais. Lietuva atiduota į Sovietų Sąjungos interesų sferą.
- Spalio 5 d. – SSRS pradeda derybas su Suomija dėl tarpvalstybinių sienų nustatymo.
- Spalio 9 d. – Hitleris įsako ruoštis invazijai į Prancūziją, Nyderlandus, Belgiją ir Liuksemburgą.
- Spalio 19 d. – kaikurios Lenkijos dalys prijungiamos prie Vokietijos; įkuriamas pirmasis žydų getas Liubline.
- Lapkričio 30 d. – Sovietų Sąjumga užpuolė Suomiją. Žiemos karas.
[taisyti] Mirtys
- Vasario 12 d. – Vatikane popiežius Pijus XI, savo valdymo laikais įkūręs Lietuvos bažnytinę provinciją (1926) lankęsis Lietuvoje, skyręs didelę sumą pinigų Kauno jėzuitų gimnazijos atstatymui.