Achenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Achenas (vok. Aachen) – miestas Vokietijos vakaruose, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, Belgijos ir Olandijos pasienyje. 2001 m. mieste gyveno 241 400 gyventojų. Išvystyta elektrotechnikos (elektros variklių, kineskopų, kaitinamųjų lempų gamyba), maisto (yra šokolado fabrikas), tekstilės, chemijos (daugiausia gumos), stiklo pramonė; taip pat metalo apdirbimas, mašinų (staklių, vagonų) gamyba. Prie Acheno kasamos akmens ir rusvosios anglys. Kasmet mieste vyksta tarptautinės jojimo varžybos. Yra meno, spaudos muziejai, aukštoji technikos mokykla (universitetas; veikia nuo 1980 m.), aukštoji muzikos mokykla.

[taisyti] Architektūra

Mieste yra VIII-IX amžiaus katedra (Pasaulio paveldo paminklas) su vėlyvojo bizantiškojo stiliaus aštuonkampe koplyčia (statyta nuo 793 m. iki ~800 m.,statytojas Odas Mecietis (vok. Odo von Metz)) ir gotikiniu choru; gotikinė rotušė (pastatyta ~1376 m., 1902 m. perstatyta) su restauruotomis imperatorių salėmis; XV-XVI amžiaus Šv. Pauliaus ir Šv. Mikalojaus bažnyčios (per II pasaulinį karą apgriautos, vėliau restauruotos) bei miesto įtvirtinimų fragmentai.

[taisyti] Istorija

Akvisgranas (dabartinis Achenas) – nuo I amžiaus pr. Kr. keltų ir romėnų gyvenamas gydomųjų versmių kurortas. 470 m. nukariautas frankų. Nuo 788 m. ar 789 m. Karolio Didžiojo rezidencija; Karolingų kultūros centras. Nuo 936 m. iki 1531 m. Achene karūnuota dauguma Vokietijos karalių. 1165 m. ir 1215 m. gavo miesto teises. Nuo 1250 m. – laisvasis imperijos miestas. Perkėlus imperatorių karūnaciją į Frankfurtą, po religinių karų ir 1656 m. gaisro Achenas nyko. Naujaisiais laikais daugelio taikos konferencijų (1668 m. po Devoliucinio karo, 1748 m. po Austrijos įpėdinystės karo), kitų tarptautinių susitikimų vieta. 1792 m. miestas užimtas prancūzų, 1815 m. perduotas Prūsijai. Per II pasaulinį karą labai sugriautas; iki 1966 m. atstatytas.