Vokietija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vokietijos Federacinė Respublika – valstybė Vakarų Europoje. Ji ribojasi šiaurėje su Šiaurės jūra, Danija bei Baltijos jūra, rytuose su Lenkija ir Čekija, pietuose su Austrija bei Šveicarija, o vakaruose su Prancūzija, Liuksemburgu, Belgija bei Nyderlandais.

Vokietija yra viena iš Europos Sąjungos įkūrėjų.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 5 Ekonomika 6 Demografija 7 Kultūra 8 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Vokietijos istorija

Vokiečių kalba ir „Vokietijos“ samprata yra daugiau nei tūkstančio metų senumo, tačiau Vokietija kaip moderni valstybė buvo suvienyta tik 1871 m., kai buvo įkurta Prūsijos karalystės dominuojama Vokietijos imperija. Didele dalimi tai buvo Oto fon Bismarko (Otto von Bismarck), svarbaus Vokietijos XIX a. politinio veikėjo, pastangų dėka. Iki Pirmojo pasaulinio karo Vokietija tapo viena stipriausių Europos valstybių. Po nesėkmingo karo, pagal Versalio sutartį, Vokietija paskelbta atsakinga už karo sukėlimą.

Dabartinėse savo sienose Vokietija buvo suvienyta 1990 m. spalio 3 d. po komunizmo žlugimo Europoje; kartu su Prancūzija Vokietija vaidina vadovaujantį vaidmenį Europos Sąjungoje. Vokietija yra viena didžiausių Europos Sąjungos plėtros šalininkė, kuri siūlo stiprinti Europos Sąjungos politinį, gynybinį ir saugumo bendradarbiavimą. Vokietijos kancleris neseniai pareikalavo skirti Vokietijai nuolatinę vietą Jungtinių Tautų Saugumo taryboje, nurodydamas, kad jo siekį remia Prancūzija, Rusija ir Japonija.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Vokietijos politinė sistema

Valstybės vadovas – federacinės respublikos prezidentas (Bundespräsident), renkamas bendrai bundestago ir bundesrato penkeriems metams. Prezidentas tėra simbolinė figūra, atliekanti reprezentacines ir tarpininkavimo funkcijas. Įstatymų veto teisės prezidentas neturi; jis skiria ambasadorius ir konsulus.

Įstatymų leidžiamoji valdžia – Bundestagas, renkamas tiesiogiai, bei žemes atstovaujantis Bundesratas. Bundestagas renkamas ketveriems metams slaptu, lygiu, tiesioginiu, proporciniu balsavimu. Bundestagą sudaro 603 atstovai, susiskirstę į keturias frakcijas:

• SPD,
• CDU/CSU,
• Bündnis 90/Žalieji,
• FDP.

1994 – 2002 m. parlamente buvo ir PDS frakcija.

Vyriausybei vadovauja kancleris (Bundeskanzler), kurį renka parlamentas.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Vokietijos žemės

Vokietija suskirstyta į 16 žemių (Bundesländer, vns. Bundesland):

• Badenas-Viurtembergas (Baden-Württemberg, sostinė Štutgartas);
• Bavarija (Freistaat Bayern, sostinė Miunchenas);
• Berlynas (Berlin);
• Brandenburgas (Brandenburg, sostinė Potsdamas);
• Brėmenas (Freie Hansestadt Bremen, sostinė Brėmenas);
• Hamburgas (Freie und Hansestadt Hamburg, sostinė Hamburgas);
• Hesenas (Hessen, sostinė Visbadenas);
• Meklenburgas-Pomeranija (Mecklenburg-Vorpommern, sostinė Šverinas);
• Reino kraštas-Pfalcas (Rheinland-Pfalz, sostinė Maincas);
• Saro kraštas (Saarland, sostinė Sarbriukenas);
• Saksonija (Freistaat Sachsen, sostinė Drezdenas);
• Saksonija-Anhaltas (Sachsen-Anhalt, sostinė Magdeburgas);
• Šlėzvigas-Holšteinas (Schleswig-Holstein, sostinė Kylis);
• Tiuringija (Freistaat Thüringen, sostinė Erfurtas);
• Žemutinė Saksonija (Niedersachsen, sostinė Hanoveris);
• Šiaurės Reinas-Vestfalija (Nordrhein-Westfalen, sostinė Diuseldorfas).

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Vokietijos geografija

Šiaurinę Vokietiją sudaro ledynmečio laikais susiformavusi žemuma (Šiaurės Vokietijos žemuma, žemiausias taškas 3,54 m žemiau jūros lygio). Pietų Vokietijoje – Alpių kalnai.

Sausumos sienų ilgis sudaro 3621 km.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Vokietijos ekonomika

Vokietija – trečia galingiausia pasaulio ekonomika, priklausanti pačiai didžiausiai ekonominei bendrijai pasaulyje – Europos Sąjungai.

Po Vokietijos susijungimo 1990 metais kilo nemažai ekonominių problemų dėl didelio Rytinės Vokietijos dalies ekonominio atsilikimo. Iš vakarų rytams kasmet pervadamos didžiulės pinigų sumos (iki 100 mlrd. JAV dolerių), siekiant atgaivinti Rytų Vokietijos ekonomiką. Dauguma tarptautinių kompanijų lieka Vakarų Vokietijoje ir tik nedaugelis kuria atstovybes rytuose.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Vokietijos demografija

Gyventojų struktūra pagal amžių (2000 m.):

• 0-14 metų: 16 proc. (vyrų 6 679 930; moterų 6 333 110),
• 15-64 metųt: 68 proc. (vyrų 28 638 814; moterų 27 693 630),
• virš 65 metų: 16 proc. (vyrų 5 133 121; moterų 8 318 803).

Tautinė sudėtis: vokiečiai 91,5 proc., turkai 2,4 proc., kiti 6,1 proc. (daugiausia – serbai, kroatai, italai, lenkai, rusai, graikai ir ispanai). Šiaurėje, Šlezvigo-Holšteino žemėje, gyvena fryzų ir danų tautinės mažumos, Saksonijoje ir Brandenburge – sorbų tautinė mažuma.

Pasiskirstymas pagal religiją: liuteronai 38 proc., katalikai 34 proc., musulmonai 1,7 proc., netikintys ir kitų tikybų 26,3 proc.

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Vokietijos kultūra

Vokietijoje gimė ir kūrė tokie žymūs žmonės kaip:

• kompozitoriai L. Bethovenas, J. S. Bachas, R. Šumanas, R. Vagneris, J. Bramsas;
• poetai J. V. Gėtė, F. Šileris, H. Heinė;
• rašytojai H. Hesė, T. Manas;
• filosofai I. Kantas, G. Hėgelis, K. Marksas, A. Šopenhaueris, F. Nyčė, G. Leibnicas, F. Engelsas, M. Heidegeris;
• teologas M. Liuteris;
• mokslininkai J. Kepleris, A. Einšteinas, M. Plankas, H. R. Hercas, G. D. Farenheitas, H. G. Kroicfeltas, R. Kochas, M. Kopernikas, J. Lybigas, R. Bunzenas;
• išradėjai J. Gutenbergas, V. Zymensas, V. Braunas, G. Daimleris, K. Bencas, R. Dyzelis.

[taisyti] Nuorodos

• Atvirasis katalogas apie Vokietiją
• Germany – Vokietija Specialieji puslapiai portal

---

Šalių sąrašas | Europa

Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldavija | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Vatikano Miestas | Vengrija | Vokietija Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Azorai | Čečėnija | Gibraltaras | Farerų salos | Kalnų Karabachas | Kosovas | Padniestrė | Pietų Osetija | Sylendas | Svalbardas

Europos Sąjunga (ES)
Airija | Austrija | Belgija | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Kipras | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Malta | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Vengrija | Vokietija
Kandidatės: Kroatija | Makedonija | Turkija
Potencialios kandidatės: Albanija | Bosnija ir Hercegovina | Juodkalnija | Serbija

taisyti	Šiaurės Atlanto Aliansas (NATO)
Belgija | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Islandija | Ispanija | Italija | JAV | Jungtinė Karalystė | Kanada | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Nyderlandai | Norvegija | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Slovakija | Slovėnija | Turkija | Vengrija | Vokietija