Adutiškis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Adutiškis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
||||||||||||||||
  Adutiškis
|
||||||||||||||||
| Koordinatės |
|
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Švenčionių rajonas | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Adutiškis – miestelis Švenčionių rajone, apie 100 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus ir 28 km į rytus nuo Švenčionių. Seniūnijos centras. Yra Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (pastatyta 1913 m.), vidurinė mokykla, muitinė.
Miestelis įsikūręs puikioje aplinkoje – prie Kamajos upės, toje vietoje, kur ši vingiuota, šlaitai raguvoti. Miestelis išsidėstęs ant kalvų. Netoli miestelio – pats šiaurryčiausias, kartu ir atkampiausias rajono pakraštys – Antanų miškas. Antanų giria nusidriekia toli į Baltarusiją, kur susijungia su Polocko lygumos giriomis, siekiančiomis net Dauguvą. Adutiškis ribojasi su Baltarusijos kaimeliu Kruki. Šioje vietoje unikali Lietuvos-Baltarusijos siena eina geležinkeliu.
[taisyti] Istorija
Pirmąkart Adutiškių dvaras minimas XIV amžiuje. Vėliau jis atiteko Vilniaus vyskupijos kapitulai. XVI amžiuje pastatyta bažnyčia, XIX amžiaus pabaigoje Adutiškis jau valsčiaus centras; čia buvo pašto stotis, vyko turgūs, veikė mokykla.
1895 m. nuo Pabradės pro Lentupį, į Adutiškį buvo nutiestas siaurasis geležinkelis, vėliau rekonstruotas į platųjį ir pratęstas iki Polocko. Nuo tada miestelis pradėjo augti, garsėti turgumis. Ko tik turguose nebuvo – nuo eržilų ir jaučių iki molinių puodų, medaus, spanguolių, naminių rankdarbių. Prekiauta ir linais.
1920 metais miestelis okupuotas Lenkijos, 1939-1940 metais priklausė Baltarusijos TSR.
2006 m. vasario 15 d. Prezidento dekretu patvirtintas miestelio herbas.
