Baltarusija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Baltarusijos Respublika (Baltarusija arba Gudija) yra žemyninė valstybė Rytų Europoje, tarp Lenkijos, Ukrainos, Rusijos, Latvijos ir Lietuvos.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 5 Ekonomika 5.1 Pramonė 5.2 Žemės ūkis 6 Demografija 7 Tarptautiniai santykiai 8 Kita Informacija

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Baltarusijos istorija

Seniausi žinomi gyventojai (homo sapiens) dabartinės Baltarusijos teritorijoje atsirado prieš ~30 tūkst. metų (apytiksliai toks yra archeologų ant Pripetės kranto aptiktos ledynmečio mamutų medžiotojų stovyklavietės amžius).

VIII-X a. dabartinės Baltarusijos teritorijoje įsikūrę slavai iki XII-XIII a. beveik visiškai asimiliavo senuosius vietos gyventojus – baltiškai kalbėjusius Bancerovo ir Tušemlios kultūrų nešėjus bei dalį jotvingių (archeologinių tyrinėjimų išvados rodo, kad VIII-IX a. slavai dabartinėje Baltarusijoje buvo apgyvendinę tik Pripetės ir galbūt Dauguvos pakrantes, o didžioji Baltarusijos dalis iki pat X a. pab. išliko baltiška).

Nuo X a. pab. beveik visa dabartinės Baltarusijos teritorija buvo Kijevo Rusios dalis; XI-XIII a. dėl šios teritorijos varžėsi stiprios Volynės, Turovo, Polocko, Smolensko, Černigovo ir Lietuvos kunigaikštystės.

X a. pab. Kijevo Rusios administracijos pradėta vietos gyventojų (baltų ir slavų) christianizacija buvo iš esmės užbaigta tik XVI a.

Nuo XII a. pab. dabartinės Baltarusijos centrinė dalis (su Minsku), o 1320-1772 m. – jau beveik visa dabartinė Baltarusija buvo LDK sudėtyje. Nuo XVI a. vidurio iki XVII a. pab. viena iš LDK oficialiųjų raštų kalbų buvo bažnytinės slavų kalbos ir gudų kalbos tarmių hibridizacijos pagrindu susiformavusi LDK rusėnų raštų kalba (žr. Lietuvos raštų kalba, Lietuvos raštija).

1654-1661 m., vad. Maskvos karo metu, dabartinės Baltarusijos teritorijoje dėl įv. priežasčių žuvo iki pusės gyventojų. Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų dabartinė Baltarusijos teritorija atiteko Rusijai. Rusijos valdžia stengėsi sunaikinti visus gudų tautinio išskirtinumo požymius, ypač gudų kalbą ir unitų tikybą.

1863 m. sukilime negausiai dalyvavusių gudų politinis lyderis Kasciuš'as Kalinouski's (lietuvių tradiciškai vadinamas „Kostu Kalinausku“) pasisakė už Lenkijos ir Lietuvos Respublikos atkūrimą ir Baltarusijos autonomiją šioje konfederacinėje valstybėje.

XIX a. pab. – XX a. pradžioje formavosi gudų kultūrinis politinis elitas, buvo gvildenami gudų tautos politinės ateities klausimai.

1918 m. kovą nepriklausoma valstybe tapusią Baltarusiją iki 1919 m. vasaros okupavo, o 1921 m. pavasarį galutinai pasidalijo Tarybų Rusija ir Lenkija.

1941-1944 m. visa Baltarusija buvo okupuota nacių Vokietijos; 1941-1947 m. kraštas patyrė didžiulius demografinius nuostolius, netekdamas ~2 mln. gyventojų (gudų, žydų, lenkų ir kt.; nurodytu laikotarpiu žuvo ~130 tūkst tarybinių gudų partizanų, ~310 tūkst. Baltarusijos gyventojų mirė nuo bado, ~120 tūkst. žuvo dėl karo veiksmų, ~950 tūkst. – per nacių organizuotas masines žydų žudynes ir baudžiamąsias operacijas, ~150 tūkst. – nacių lageriuose ir kalėjimuose, ~140 tūkst. – priverčiamuosiuose darbuose Vokietijoje ir kt. valstybėse, ~15 tūkst. – kovodami Armijos krajovos ir kt. partizanų junginių gretose 1943-1947 m.; 1944 m. ~1 mln. 100 tūkst. Baltarusijos gyventojų iš jos pasitraukė kaip karo pabėgėliai).

Nuo 1991 m. Baltarusija yra nepriklausoma valstybė ir Nepriklausomų valstybių sandraugos narė.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Baltarusijos politinė sistema

Prezidentinė respublika. Pagal šalies konstituciją valstybės valdymo funkcijos padalytos tarp Aukščiausios Tarybos ir prezidento, kuris renkamas kas 5 m. ir yra valstybės vadovas. Vykdomoji valdžia- ministrų kabinetas, vadovaujamas ministro pirmininko. Egzistuoja dviejų rūmų parlamentas (Nacionalinis susirinkimas) sudarytas iš Respublikos Tarybos ir Atstovų Tarybos.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Baltarusijos sritys

Baltarusija skirstoma į šešias sritis ir specialiąją Minsko sostinės sritį (skliausteliuose – administracinis centras):

1. Minsko sostinės sritis – administracinis centras: Minskas
2. Bresto sritis – administracinis centras: Brestas
3. Gomelio sritis – administracinis centras: Gomelis
4. Gardino sritis – administracinis centras: Gardinas
5. Mogiliovo sritis – administracinis centras: Mogiliovas
6. Minsko sritis – administracinis centras: Minskas
7. Vitebsko sritis – administracinis centras: Vitebskas

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Baltarusijos geografija

• Aukščiausias taškas: Dzeržinskio kalnas (346 m)
• Žemiausias taškas: Nemunas (90 m).

Didžiausi miestai:

• Minskas
• Gomelis
• Mogiliovas
• Vitebskas
• Gardinas
• Brestas
• Bobruiskas
• Baranovičiai
• Borisovas
• Pinskas

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Baltarusijos ekonomika

Infliacija: 28,2% (2004). Bedarbystė: 2,1% (oficialūs duomenys, 2004). Valiutos rezervas: 637 mln. USD (2004). Užsienio skola: 851 mln. USD (2001). Užimtumo struktūra: pramonė (41,9%), paslaugos (39,2%), žemės ūkis (18,9%). Pagrindiniai prekybos partneriai – buvusios Tarybų Sąjungos šalys. Užsienio prekybos apimtis:

• eksportas – 9,413 mlrd. USD (2004): Rusija 49,1%, Jungtinė Karalystė 9,4%, Lenkija 4,4%, Vokietija 4,2%, Nyderlandai 4,2% – 2003;
• importas: 11,09 mlrd. USD (2003).

[taisyti] Pramonė

Svarbiausios pramonės šakos: automobilių ir traktorių gamyba, staklių gamyba, prietaisų gamyba (televizoriai, radijo imtuvai), chemijos (kalio, fosforo ir azoto trašų, sintetinio pluošto ir dirbtinio pluošto siūlų gamyba) ir naftos chemijos pramonė; padangos, lengvoji pramonė (lino, vilnos audiniai), maisto pramonė (mėsos, pieno produktų gamyba, konservų ir kt. gamyba), medienos apdirbimo pramonė (baldų gamyba), popieriaus gamyba, stiklo gamyba, metalurgija.

Kalio druskos (Soligorskas), naftos (daugiausia respublikos pietryčiuose), fosforitų, akmens druskos, metalų rūdos, durpių, statybos pramonės žaliavų (smėlis, molis) gavyba.

Minskas – pagrindinis pramoninis Baltarusijos centras. Čia yra pagaminamas ketvirtadalis visos pramoninės produkcijos. Kiti didžiausi pramoniniai centrai yra Gomelis, Mogiliovas, Brestas, Gardinas, Polockas.

Elektros energijos gamyba (31,4 Twh, 1995 m., t.y. 3045 kWh/1 gyventojui) daugiausia šiluminėse elektrinėse.

[taisyti] Žemės ūkis

Žemės ūkio naudmenos užėmė 9,3 mln. ha (1992). Pasėlių plotas 6126 tūkst. ha. Pagrindinės naudmenos: javai (avižos, kviečiai, grikiai), linai, bulvės, cukriniai runkeliai, vaisiai (obuoliai). Po Černobylio katastrofos 1986 m. dideli žemės ūkio naudmenų plotai užkrėsti radioktyviomis medžiagomis ir žemės ūkiui nebetinka. Išvystytas miškininkystės ūkis.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Baltarusijos demografija

Tautinė gyventojų sudėtis: gudai 81,2%, rusai 11,4% , lenkai 3,9%, ukrainiečiai 2,4% ir kt.

2003
Gyventojai pagal amžiaus grupes
0–14 metų	16,8%
15–64 metų	68,9%
virš 64 metų	14,3%
Natūralusis gyventojų augimas
Gimstamumas	10,18 gimimų/1000 gyventojų
Mirtingumas	14,05 mirčių/1000 gyventojų
Gyventojai pagal lytį
gimimo metu	1,05 vyr./mot.
iki 15 metų	1,04 vyr./mot.
15–64 metų	0,95 vyr./mot.
virš 64 metų	0,5 vyr./mot.
Naujagimių mirtingumas
Bendras	13,87 mirčių/1000 gimimų
berniukų	15,3 mirčių/1000 gimimų
mergaičių	12,56 mirčių/1000 gimimų
Vidutinė gyvenimo trukmė
Bendra	68,43 metų
Vyrų	62,54 metų
Moterų	74,6 metų

[taisyti] Tarptautiniai santykiai

Bendradarbiauja su daugeliu pasaulio valstybių, itin artimi politiniai ir ekonominiai santykiai yra su NVS šalimis.

[taisyti] Kita Informacija

• Baltarusijos ryšiai
• Baltarusijos transportas
• Baltarusijos karinės pajėgos
• Baltarusijos šventės

---

• Baltarusijos valstybės svetainė (rusų, anglų, ispanų, arabų k.)
• Baltarusijos prezidento svetainė (rusų, anglų k.)
• Gardino miesto svetainė (gudų, rusų, anglų k.)
• Baltarusijos naujienų agentūros svetainė (gudų, rusų, anglų k.)
• Baltarusijos radijo ir televizijos svetainė (gudų, rusų, anglų k.)

Šalių sąrašas | Europa

Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldavija | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Vatikano Miestas | Vengrija | Vokietija Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Azorai | Čečėnija | Gibraltaras | Farerų salos | Kalnų Karabachas | Kosovas | Padniestrė | Pietų Osetija | Sylendas | Svalbardas

Nepriklausomų Valstybių Sandrauga   taisyti

Armėnija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Gruzija | Kazachija | Kirgizija | Moldavija | Rusija | Tadžikija | Turkmėnija | Ukraina | Uzbekija