Alavas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Alavas (Sn) | |
|---|---|
 |
|
| Periodinė grupė | |
| Atomo numeris | 50 |
| Išvaizda |
Sidabriškai baltas |
| Atomo savybės | |
| Atominė masė (Molinė masė) |
118,710(7) а.m.v. (g/mol) |
| Atomo spindulys |
145 pm |
| Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
708,6 kJ/mol (eV) |
| Elektronų konfigūracija |
[Kr]4d10 5s25p2 |
| Cheminės savybės | |
| Kovalentinis spindulys |
153 pm |
| Jono spindulys |
? pm |
| Elektroneigiamumas |
1,93 (pagal Paulingą) |
| Elektrodo potencialas |
? |
| Oksidacijos laipsniai |
4 2 |
| Termodinaminės savybės | |
| Tankis |
7,265 g/cm³ |
| Šiluminė talpa |
? J/(K·mol) |
| Šiluminis laidumas |
(300 K) 66,8 W/(m·K) |
| Lydymosi temperatūra |
505,08 K |
| Lydymosi šiluma |
7,03 kJ/mol |
| Virimo temperatūra |
2875 K |
| Garavimo šiluma |
296,1 kJ/mol |
| Molinis tūris |
16,34 cm³/mol |
| Kristalinė gardelė | |
| Kristalinė gardelė |
Keturkampė |
| Gardelės periodas |
? Å |
Alavas (Stannum) – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Sn (lot. Stannum), eilės numeris 50. Tai sidabriškai pilkas, tamprus ir labai minkštas, lengvai liejamas, kalus, atsparus atmosferos įtakai metalas. Naudojamas plieninei skardai alavuoti, įvairiuose lydiniuose. Nedidelis kiekis alavo dedamas ir į monetas – 50, 20 ir 10 euro centų monetos turi apie 1% alavo.
Alavas buvo žinomas nuo maždaug 5000 pr. m. e. Istorijos laikotarpis, kai alavas plačiai naudotas bronzos gamybai, vadinamas „bronzos amžiumi“.
Trys metalinio alavo atmainos – pilkasis (alfa; patvarus iki 13,2 °C), baltasis (beta; iki 173 °C) bei gama. Svarbiausia druska – alavo chloridas (SnCl2, SnCl4), naudojama pluoštui dažyti, kaip reduktorius organinėje sintezėje, paviršiaus aktyvavimui prieš cheminį metalizavimą. Monoksidas (SnO) naudojamas kaip katalizatorius ar juodasis pigmentas, dioksidas (SnO2) – kaip baltas pigmentas, transporto priemonių apsaugai nuo apledėjimo. Svarbiausi lydiniai – bronza, žalvaris, babitas. Grynas bei lydinyje su švinu naudojamas litavimui.
Gamtoje randamas mineraluose (kasiterite, stanite ir dar keliolikoje kitų), gaunamas iš rūdų. Gamtinį alavą sudaro 10 stabilių izotopų mišinys (nuo 112 iki 124 atominės masės), izotopas 124 šiek tiek radioaktyvus.
