New Immissions/Updates:
boundless - educate - edutalab - empatico - es-ebooks - es16 - fr16 - fsfiles - hesperian - solidaria - wikipediaforschools
- wikipediaforschoolses - wikipediaforschoolsfr - wikipediaforschoolspt - worldmap -

See also: Liber Liber - Libro Parlato - Liber Musica  - Manuzio -  Liber Liber ISO Files - Alphabetical Order - Multivolume ZIP Complete Archive - PDF Files - OGG Music Files -

PROJECT GUTENBERG HTML: Volume I - Volume II - Volume III - Volume IV - Volume V - Volume VI - Volume VII - Volume VIII - Volume IX

Ascolta ""Volevo solo fare un audiolibro"" su Spreaker.
CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Oksidacijos laipsnis - Vikipedija

Oksidacijos laipsnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Chemijos nomenklatūroje oksidacijos laipsniu yra vadinamas dydis, parodantis, kokį elektros krūvį įgytų atomas molekulėje, jei visos polinės jungtys virstų joninėmis. Atomo oksidacijos laipsnis molekulėje visada žymimas arabiškais skaitmenimis ir turi ženklą.

Reakcijos, kuriose atomo oksidacijos laipsnis didėja, vadinamos oksidacija, o reakcijos, kuriose oksidacijos laipsnis mažėja, yra vadinamos redukcija. Tokio tipo reakcijose vyksta elektronų pernaša iš vieno atomo į kitą. Kai elektronai cheminės reakcijos metu negali dingti iš reakcijos zonos (t.y. nevyksta jonizacija, oksidacija ir redukcija vyksta kartu, o tokios reakcijos vadinamos bendru oksidacijos-redukcijos reakcijų vardu.

Turinys

[taisyti] Oksidacijos laipsnio nustatymas

Yra paplitę du būdai nustatyti atomo oksidacijos laipsniui. Pirmasis, struktūrinis, naudojamas daugiausiai organinėms molekulėms, kur tiksliai žinoma, kaip tarpusavyje jungiasi atomai, t.y. galima nubraižyti molekulės Liuiso diagramą, antrasis, algebrinis, naudojamas neorganiniams junginiams, pavyzdžiui, kompleksinėms ir paprastoms druskoms.

[taisyti] Struktūrinis metodas

Oksidacijos laipsnio sąvoka yra glaudžiai susijusi su elektroneigiamumu. Žinoma, kad polinėse jungtyse, kai jungiasi nevienodi cheminiai elementai, elektronų pora, sudaranti jungtį, pasislenka daugiau link to atomo, kurio elektroneigiamumas didesnis, ir tas atomas įgauna dalinį neigiamą krūvį. Kadangi joninė jungtis yra atskirasis polinės atvejis, kai elektronų pora praranda ryšį su vienu iš atomų, logiška manyti, kad ir tuo atveju elektronų pora liktų prie elektroneigiamesnio atomo. Vadinasi, nagrinėjant kiekvieną jungtį molekulėje, galima nustatyti kiekvieno atomo oksidacijos laipsnį, kadangi elektroneigiamesnio iš dviejų jungtį sudarančių atomų oksidacijos laipsnis vienetu sumažės, o kito elemento – vienetu padidės. Pavyzdžiui, imkime actą (etano rūgštį):

  H
  |
H-C-C=O
  | |
  H O-H

Vandenilis (EN 2,1) yra mažiau elektroneigiamas, nei anglis (EN 2,5), todėl H-C jungtyse elektronai pasislenka į anglies atomo pusę. Taigi, trys vandenilio atomai kairėje įgyja oksidacijos laipsnį +1, o kairysis anglies atomas – -3. Kadangi ryšys tarp anglies atomų yra nepolinis, dalinių krūvių neįgyja nė vienas iš atomų:

      H(+1)
        |
H(+1)-C(-3)-C=O
        |   |
      H(+1) O-H

Dešinėje diagramos pusėje deguonis (EN 3,5) kur kas stipriau traukia elektronus prie savęs tiek už anglį, tiek ir už vandenilį. Dėl šios priežasties abiejų deguonies atomų oksidacijos laipsniai yra -2. Vandenilis savo ruožtu įgyja +1 oksidacijos laipsnį. Kadangi anglį su deguonimi jungia trys jungtys, jos oksidacijos laipsnis tampa +3:

      H(+1)
        |
H(+1)-C(-3)-C(+3)=O(-2)
        |     |
      H(+1) O(-2)-H(+1)

[taisyti] Algebrinis metodas

Jeigu molekulės struktūra yra nežinoma arba tiesiog neegzistuoja (kaip neorganinuose junginiuose, oksidacijos laipsnį galima pamėginti rasti pagal taisyklę, jog:

  • neutralios molekulės visų atomų oksidacijos laipsnių suma yra lygi 0;
  • joną sudarančių atomų oksidacijos laipsnių suma yra lygi jono krūviui.

Žinoma, kad kai kurie elementai beveik visada turi tam tikrus oksidacijos laipsnius, todėl juos galima naudoti kaip etaloną:

  1. fluoro oksidacijos laipsnis visada lygus -1;
  2. deguonies oksidacijos laipsnis visada lygus -2, išskyrus:
    • peroksidus (-1);
    • superoksidus (-½);
    • deguonies fluoridą (+2);
  3. vandenilio oksidacijos laipsnis visada lygus +1, išskyrus metalų hidridus, kur jis yra lygus -1.

Be to, beveik visuose junginiuose šarminiai metalai turi OL +1, beveik visuose junginiuose šarminiai žemės metalai turi OL +2, o visuose halogeniduose halogenai turi oksidacijos laipsnį +1. Žinant šias taisykles, galima apskaičiuoti elemento oksidacijos laipsnį tiesiog iš lygties. Imkime kaip pavyzdį chromo hidroksidą Cr(OH)3. Nesunku susidaryti lygtį:

OL(Cr) + 3 \times OL(O) + 3 \times OL(H) = 0

Įsistatę jau žinomas reikšmes (OL(O) = -2, OL(H) = +1), gauname, kad

OL(Cr) + 3 \times (-2) + 3 \times (+1) = 0

OL(Cr) - 6 + 3 = 0 \,

OL(Cr) = +3 \,

[taisyti] Oksidacijos laipsnio nevienareišmiškumas

Svarbu pabrėžti, kad atomo oksidacijos laipsnis nėra pastovus dydis ir priklauso nuo junginio, kuriame atomas yra ir netgi, kaip matėme pirmojo metodo pavyzdyje, atomo vietos jame. Dėl to beprasmiška kalbėti apie oksidacijos laipsnį nepateikiant konteksto. Konkretus to pavyzdys gali būti anglis, kurios atomas, priklausomai nuo situacijos, gali įgyti labai skirtingus oksidacijos laipsnius:

  • -4 – metanas (CH4)
  • -3 – etanas (C2H6)
  • -2 – monofluormetanas (CH3F)
  • -1 – acetilenas (C2H2)
  • 0 – difluormetanas (CH2F2)
  • +1 – tetrafluoretanas (C2H2F4)
  • +2 – trifluormetanas (CHF3)
  • +3 – heksafluoretanas (C2F6)
  • +4 – anglies dioksidas (CO2)

Oksidacijos laipsnis gali būti net ne sveikasis skaičius, nors tokios situacijos ypač retos.

Static Wikipedia (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2007 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2006 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu

Static Wikipedia February 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu