Aldosteronas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aldosteronas – žmogaus antinksčių žievės išskiriamas hormonas, mineralkortikoidas. Reguliuoja mineralinių medžiagų, tokių kaip natrio bei kalio jonai, koncentraciją kraujyje, kraujospūdį, keisdamas inkstų nefronų sinelių pralaidumą atitinkamiems jonams. Aldosteronui patekus į kraują, padidėja proksimalinio vingiuotojo nefrono kanalėlio sienelių pralaidumas Na+ jonams. Tuomet iš pirminio šlapimo į kraują aktyviai įsiurbiama daugiau natrio jonų, paskui kuriuos difuzijos būdu pagal koncentracijos gradientą juda ir vanduo. To pasekoje, padidėja kraujospūdis. Priešingai aldosteronui veikia prieširdžių natriuretinis hormonas. Aldosterono išskyrimą į kraują reguliuoja vadinamoji renino-angiotenzino sistema. Sumažėjus kraujospūdžiui, aparatas, esantis aferentinės arteriolės ir proksimalinio vingiuotojo kanalėlio sąlyčio vietoja išskiria reniną. Reninas skatina kepenyse gaminamo baltymo angiotenzinogeno vertimą angiotenzinu I , kuris veikiamas plaučiuose gaminamo fermento virsta angiotenzinu II. Angiotenzinas II savo ruožtu skatina antinksčių žievę išskirti aldosteroną, padidinantį kraujo spaudimą. Tai vienas iš pavyzdžių, kai organizmo funkcijos reguliuojamos neigiamu grįžtamuoju ryšiu – sumažėjus kraujospūdžiui, jis nedelsiant padidinamas.
