Alsėdžiai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Alsėdžiai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
||||||||||||||||
  Alsėdžiai
|
||||||||||||||||
| Koordinatės |
|
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Plungės rajonas | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Alsėdžiai – miestelis Plungės rajone, prie Sruojos upės, 20 km į šiaurės rytus nuo Plungės. Seniūnijos ir parapijos centras, vidurinė mokykla. Gyvenvietės planas – savaime susiformavęs radialinis. Pagrindinėje aikštėje yra Alkos kalnas, ant kurio pastatyta medinė Švč. Mergelės Marijos Nekalto prasidėjimo bažnyčia (pastatyta 1793 m.) ir varpinė (statyta 1679 m.), yra kapinės, Alsėdžių piliakalnis (vadinamas Žvėrinyčia). Yra X-XIII a. kapinynas. Už 5 km į pietus telkšo Alsėdžių ežeras.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Archeologiniai radiniai rodo žmones šioje vietoje gyvenus mezolito laikais. Gyvenvietė išaugo iš papilio prie piliakalnio, pirmą karta paminėta kryžiuočių kronikose 1253 metais (kaip Aliseiden, Alizeyde), buvo istorinėje Ceklio žemėje. Manoma, kad pagrindinė gyvenvietės vieta buvo į pietus nuo piliakalnio, vakariniame Sruojos krante, prie kelio į Žarėnus, Medininkus (Varnius), Gandingą. 1421 metais žemės Vytauto paskirtos Medininkų (Varnių) vyskupui, iki XIX a. vidurio buvo žemaičių vyskupo pagrindinė rezidencija. Vyskupijos iniciatyva 1465 m. Alsėdžiuose įkurta vyskupo rezidencija, 1475-1476 metais pastatyta bažnyčia, įkurta parapija, prie rezidencinio dvaro išaugo miestelis.
XVIII a. Alsėdžiai turėjo turgaus ir prekymečių privilegijų. XIX a. viduryje vyskupų rezidenciją nusavino carinės Rusijos valdžia. Tarpukariu buvo valsčiaus centras (Telšių apskritis).
2003 m. Prezidento dekretu patvirtintas miestelio herbas. Alsėdžiai taip pat turi savo vėliavą.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Manoma, kad Alsėdžiai – kuršiškas vietovardis, XIII a. atrodęs kaip Alisē(i)dei. Miestelio pirmasis dėmuo al- greičiausiai sietinas su veiksmažodžio „alėti“ (tekėti, varvėti) šaknimi, kuri būdinga kai kuriems vandenvardžiams (ežeras Alys, upė Alantas ir kt.). Antrasis dėmuo -sėdžiai siejamas su veiksmažodžiu „sėdėti“ (kaip ir Medsėdžiai, Traksėdžiai ir kt.), kuris be savo pagrindinės reikšmės dar gali reikšti ir „būti kur nors, kur nors laikytis ar gyventi“. Todėl pirminė Alsėdžių reikšmė galėjo būti „gyvenantys prie kokio vandens (ežero ar upės), kurio pavadinimas panašus į Alys“ arba tiesiog „gyvenantys prie vandens (balos, upės ar ežero)“.
[taisyti] Žymūs žmonės
- Stanislovas Narutavičius (1862-1932), Nepriklasomybės signataras, palaidotas Alsėdžių kapinėse.
