Telšiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Telšiai
55°59′10″N, 22°15′10″E
Valstybė:	Lietuva
Savivaldybė:	Telšių rajono savivaldybė
Meras:	Vytautas Urbanavičius
Gyventojų (2006):	30 339
Plotas:	km²
Gyventojų tankumas:
Vietovardžio kirčiavimas (3 kirčiuotė) Vardininkas: Telšiaĩ Kilmininkas: Telšių̃ Naudininkas: Telšiáms Galininkas: Télšius Įnagininkas: Telšiaĩs Vietininkas: Telšiuosè

Telšiai – miestas Žemaitijos aukštumoje, prie Masčio ežero, 69 km į vakarus nuo Šiaulių; Telšių apskrities ir rajono centras. Miesto šiaurėje eina geležinkelis Klaipėda–Šiauliai, bei respublikinės reikšmės kelias (A 11) Palanga–Šiauliai. Telšiai turi seniūnijos statusą.

Mieste yra Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (pastatyta 1791 m., katedra nuo 1926 m.) ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo Dangun bažnyčia (pastatyta 1867 m.), kunigų seminarija, rusų stačiatikių cerkvė, buvęs bernardinų vienuolynas. Rytiniame Masčio krante yra Kultūros parkas, mieste taip pat yra Žemaitės dramos teatras, žemaičių muziejus „Alka“, Žemaitijos kaimo muziejus, unikali A. Jonušo žemaitiška-japoniška sodyba.

Telšiuose yra savivaldybė, paštas, rajono centrinė ligoninė, vaikų globos namai. Už geležinkelio (iki plento Šiauliai-Palanga) yra pramoninis rajonas.

Turinys 1 Istorija 2 Švietimo ir ugdymo įstaigos 2.1 Aukštojo mokslo įstaigos 2.2 Licėjus 2.3 Gimnazijos 2.4 Vidurinės mokyklos 2.5 Profesinės ir meno mokyklos 2.6 Pagrindinė mokyklos 2.7 Pradinės mokyklos 2.8 Mokykla-darželis 2.9 Lopšeliai ir darželiai 3 Vyskupijos centras 4 Lankytinos vietos 5 Žymūs žmonės 6 Nuorodos 6.1 Žiniasklaida 6.2 Sportas

[taisyti] Istorija

Pasak legendos, Telšius įkūrė didvyris Džiugas, esą gyvenęs ant Džiugo kalno. Istoriniuose šaltiniuose Telšiai (vietovardis vandenvardinės kilmės – per miestą teka Telšės upelis) minimi nuo 1450 m. Nuo XX a. I pusės pačiame Žemaičių aukštumos centre įsikūręs miestas populiariai vadinamas „Žemaičių sostine“,– nors iki XVIII a. pabaigos kur kas reikšmingesnis Žemaitijos centras buvo Raseiniai.

Nuo 1450 m. šaltiniuose minimas Telšių valstybinis dvaras, prie kurio ilgainiui išaugo Telšių miestelis; pastarasis apie XVI a. pradžią tapo valsčiaus centru.

1536 m. įsteigta katalikiška Telšių parapija.

Kai kurie istorikai spėja, kad jau XVI a. Telšiams galėjo būti suteiktos vėliau prarastos miesto teisės (žinoma, kad Žemaičių seniūnijos matininkas Jokūbas Leskauskas „Telšių miesto ribas“ buvo nužymėjęs jau 1569 m.). Kultūrinei Telšių ir Žemaitijos raidai daug nusipelnė Telšių karališkojo dvaro laikytojas Povilas Sapiega, kuris 1624 m. miestelyje įkurdino vienuolius bernardinus.

Telšių seniūnija
Savivaldybė:	Telšių rajono
Administracinis centras:	Telšiai
Plotas:	16,4 km²
Gyventojai:	30.539 (2005 m.)
Gyventojų tankumas:	1862 žm./km²
Kaimų skaičius:	0
Seniūnas:	Valdemaras Ramšas
Žemėlapis

Ne vėliau kaip nuo XVII a. Telšiuose kartais rinkdavosi Žemaičių seniūnijos seimelis.

Per 1710 m. marą dauguma Telšių gyventojų išmirė, tačiau miestelis greitai atsigavo. 1764 m. jis netgi tapo – tiesa, tik vienuolikai metų – vad. Telšių reparticijos (Žemaičių kunigaikštystės šiaurinės dalies) teismų centru (tuomet čia įsteigti žemės ir pilies teismai; 1775 m. jie buvo perkelti į Šiaulius, tačiau 1790 m. steigiant trečiąją Žemaičių kunigaikštystės repatriciją, t.y. būsimą Telšių pavietą, Telšiuose ir vėl ėmė veikti tiek žemės, tiek pilies teismas).

Telšių miestelis nuo seno turėjo prekybos privilegiją, o 1791 m. jam buvo suteiktos ir Magdeburgo teisės bei miesto herbas.

Ypač intensyviai Telšiai augo XIX a. pabaigoje. Iš ano laiko mieste išliko nemažai istorizmo stiliaus pastatų, sumūrytų iš netinkuotų raudonų plytų.

1991 m. patvirtintas naujasis miesto herbas.

[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos

[taisyti] Aukštojo mokslo įstaigos

• Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas
• V. Borisevičiaus kunigų seminarija
• Žemaitijos kolegijos Telšių menų ir pedagogikos fakultetas

[taisyti] Licėjus

• Telšių vyskupijos licėjus

[taisyti] Gimnazijos

• Žemaitės gimnazija (buv. I vidurinė)
• Vinco Borisevičiaus katalikiškoji gimnazija (buv. VII vidurinė)

[taisyti] Vidurinės mokyklos

• Suaugusiųjų vidurinė mokykla (buv. II vidurinė)
• Germanto vidurinė mokykla (buv. III vidurinė)
• Atžalyno vidurinė mokykla (buv. IV vidurinė)
• Džiugo vidurinė mokykla (buv. V vidurinė)
• Kranto vidurinė mokykla (buv. VI vidurinė)
• Ateities vidurinė mokykla (buv. VIII vidurinė)

[taisyti] Profesinės ir meno mokyklos

• VšĮ Telšių regioninis profesinio mokymo centras
• VšĮ Telšių regioninio profesinio mokymo centro Telšių filialas
• Telšių vaikų dailės mokykla
• Telšių vaikų muzikos mokykla
• Telšių jaunimo mokykla
• Telšių rajono sporto mokykla

[taisyti] Pagrindinė mokyklos

• Kurčiųjų pagrindinė mokykla
• Specialioji mokykla
• Vaikų su negalia centras

[taisyti] Pradinės mokyklos

• Santarvės pradinė mokykla
• Saulėtekio pradinė mokykla

[taisyti] Mokykla-darželis

• Žemaitukas

[taisyti] Lopšeliai ir darželiai

• Berželis
• Eglutė
• Nykštukas
• Mastis
• Saulutė
• Žemaitukas

[taisyti] Vyskupijos centras

Telšių vyskupija naujai suformuota 1926 m. Jos pirmuoju vyskupu tapo 1918 m. Nepriklausomybės akto signataras Justinas Staugaitis (1866–1943 m.). Šv. Antano Paduviečio katedra (1761–1791 m.) barokinė, iškilusi ant vienos iš Telšių kalvų miesto centre. Bokštas pristatytas 1859 m. (archit. F.Rimgaila). Altorius darė skulptorius T.Podhaiskis ir vietinis meistras J.Mažeika tuo pačiu barokiniu stiliumi, bet jaučiamas ir klasicizmo poveikis. Tai vienintelė Lietuvoje bažnyčia su dviaukščiu altoriumi. Vyskupų rūmus, pastatytus 1929 m., projektavo žymus to meto architektas Vladimiras Dubeneckis.

1927 m. Telšiuose įsteigta Žemaičių kunigų seminarija. Praėjus 19 metų, 1946 m, ji buvo sovietų uždaryta, turtas konfiskuotas. Tik su tautiniu atgimimu 1989 m. prisikėlė ir tapo Telšių kunigų seminarija.

Telšiai XIX a. buvo žydų religinis centras. Veikė rabinų mokykla (Iždinės g. 11).

[taisyti] Lankytinos vietos

Telšiuose galima aplankyti „Alkos“ muziejų (įkurtas 1932 m.) ir apžiūrėti įdomią Žemaitijos istorijos ekspoziciją. Muziejus turi didelę paveikslų kolekciją.

Pietiniame pakraštyje, Masčio ežero pakrantėje, yra miesto parkas, su Žemaitijos kaimo muziejumi, kuriame eksponuojami XIX a. pab. – XX a. pr. Žemaitijos kaimo trobesiai.

[taisyti] Žymūs žmonės

• Antanas Klementas (1756–1823) – vienas seniausių Žemaitijos poetų
• Karolina Praniauskaitė (1828–1859) – pirmoji Lietuvos poetė
• Gabriel Narutowicz (1865–1922) – pirmasis Lenkijos prezidentas
• Mykolas Brenšteinas (1874–1938) – Žemaitijos senovės tyrinėtojas
• Rolandas Paksas (g.1956) – buvęs prezidentas
• Nijolė Narmontaitė (g.1959) – aktorė
• Jurga Šeduikytė (g.1980) – dainininkė

Senosiose kapinėse palaidotas poetas Butkų Juzė (1893–1947).

[taisyti] Nuorodos

• Telsiai.info Telšių krašto informacinis portalas
• Buvęs bernardinų vienuolynas
• Miesto seniūnija
• Travel.lt

[taisyti] Žiniasklaida

• Telšių apskrities laikraščio „Kalvotoji Žemaitija” svetainė
• Telšių apskrities laikraščio „Telšių ŽINIOS” tinklalapis

[taisyti] Sportas

• FK Mastis
• OK Telsiai

Telšių rajono seniūnijos

Degaičių seniūnija | Gadūnavo seniūnija | Luokės seniūnija | Nevarėnų seniūnija | Ryškėnų seniūnija | Telšių seniūnija | Tryškių seniūnija | Upynos seniūnija | Varnių miesto ir apylinkės seniūnija | Viešvėnų seniūnija | Žarėnų seniūnija

Lietuvos apskritys

Alytaus apskritis | Kauno apskritis | Klaipėdos apskritis | Marijampolės apskritis | Panevėžio apskritis | Šiaulių apskritis | Tauragės apskritis | Telšių apskritis | Utenos apskritis | Vilniaus apskritis

Telšių apskritis

Mažeikių rajonas | Plungės rajonas | Rietavo savivaldybė | Telšių rajonas