Altajaus Respublika
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
|||||
 |
|||||
| Sostinė | Gorno-Altaiskas | ||||
| Plotas - visas |
38 vieta vieta - 92 600 km² |
||||
| Populiacija - gyventojų skaičius |
79 vieta vieta - 202 947 (2002) |
||||
| Politinis statusas | Respublika | ||||
| Federalinė apygarda | Sibiro | ||||
| Ekonominis regionas | Vakarų Sibiras | ||||
| Oficiali kalba | rusų, altajiečių | ||||
| Vadovas | Aleksandras Vasiljevičius Berdnikovas | ||||
| Himnas | Nacionalinis Altajaus Respublikos himnas | ||||
Altajaus Respublika (rus. Республика Алтай; Алтай Республика) yra federalinė Rusijos žemė (respublika). Tai atskira administracinė respublika nuo Altajaus krašto.
Turinys |
[taisyti] Geografija
Respublika yra pačiame Azijos centre, sandūroje tarp Sibiro taigos, Kazachstano stepių ir Mongolijos pusdykumių. Miškai dengia 25% respublikos teritorijos. Respublikos plotas yra 92,600 km².
Ribojasi su Rusijos subjektais: Kemerovo sritimi (Šiaurė), Chakasija (Pietryčiai), Tuva (Rytai), Altajaus kraštu (Vakarai/Šiaurės Vakarai); su užsienio valstybėmis: Mongolija (Pietryčiai), Kinija (Pietūs), Kazachstanu (Pietūs/Pietvakariai).
Aukščiausias taškas: Beluchos kalnas (4506 m). Didžiausias atstumas iš šiaurės į pietus: 360 km. Didžiausias atstumas iš rytų į vakarus: 380 km. Laiko zona: Novosibirsko laiko zona (NOVT/NOVST). Laiko pridėjimas – +0600 (NOVT)/+0700 (NOVST). Hidrografiniame respublikos tinkle – apie 20000 upių, bendras jų ilgis apie 60000 km. Didžiausios upės – Katunas ir Bija, kurių santaka formuoja vieną iš didžiausių Sibiro upių -Obę. Respublikoje yra apie 7000 ežerų, kurių bendras plotas sudaro apie 700 km². Didžiausias ežeras – Telecko ežeras, 80 km ilgio ir 5 km pločio, jo plotas – 230.8 km², didžiausias gylis – 325 m. Altajaus kalnų ežerai pasižymi nepaprastai švariu gėlu vandeniu. Telecko ežero tūris 40 km³. Potencialus apskaičiuotas požeminio vandens rezervų sunaudojimas sudaro apie 22 milijonai m³ per dieną, šiandienai sunaudojama tik 44000 m³. Reljefas daugiausia kalnuotas, tai lemia kaiminystė su Rusijos dalimi, kurioje yra Altajaus kalnų sistema. Aukštas kalnų keteras ir kalvagūbrius skiria siauri ir gilūs upių slėniai. Aukščiausia viršūnė – Beluchos kalnas (4506 m) – aukščiausia Sibiro viršūnė.
[taisyti] Gamtiniai ištekliai
Vandens ištekliai – vieni svarbiausių gamtinių išteklių respublikoje. Altajaus kalnuose gausu mineralinių versmių, pasižyminčių gydomosiomis savybėmis. Altajaus ledynai sudaro didžiąją gėlo vandens išteklių dalį. Bendrasis visų užregistruotų Altajaus ledynų tūris yra 57 km³, tame tarpe 52 km³ vandens. Ledynų atsarga viršija vidutinį kasmetinį Altajaus upių nutekėjimo tūrį, kuris ilgus metus buvo 43 km³ per metus. Didžiausi ledynai: Didysis Taldurinskis (35 km²), Mensu (21 km²), Sofijskis (17 km²), ir Didysis Majašejus (16 km²). Tarp naudingų iškasenų: sidabras, geležies rūda, litis ir kt.
[taisyti] Klimatas
Respublikoje vyrauja žemyninis klimatas su santykinai trumpomis ir karštomis vasaromis (birželį – rugpjūtį) ir ilgomis, šaltomis ir kai kuriose vietose labai speiguotomis žiemomis (lapkritis – kovas). Pietrytinėse respublikos dalyse klimatas (Ulaganskio ir Koš-Agačskio rajonuose) yra atšiauresnis nei šiaurinėse ar šiaurės rytinėse dalyse. Vidutinė kasmetinė temperatūra: nuo +1°C iki -6.7°C. Sausio temperatūros amplitudė: nuo -9.2°C iki -31°C. Liepos temperatūros amplitudė: nuo +11°C iki +19°C. Vidutinis kritulių kiekis: 100-1000 mm.
[taisyti] Demografija
2002 m. gyventojų respublikoje buvo: etninių rusų – 116,510 (57% respublikos gyventojų) tuo tarpų altajiečių – 62,192–30.6%). Kiti gyventojai – kazachai (12,108 arba 5.97%), telengitai (2,386 arba 1.18%), tulabarai (1,533 arba 0.76%), ukrainiečiai (1,437 arba 0.71%) ir kitų tautybių atstovai.
- Populiacija: 202 947 (2002 m.)
- Mieste: 53 538 (26.4%)
- Kaime: 149 409 (73.6%)
- Vyrų: 96 572 (47.6%)
- Moterų: 106 375 (52.4%)
- Moterų tūkstančiui vyrų: 1,102
- Amžiaus vidurkis: 30.5 metų
- Mieste: 29,4 metų
- Kaime: 30,9 metų
- Vyrų: 29,0 metų
- Moterų: 32,0 metų
- Šeimų skaičius: 69,004 (200 100 žmonių)
- Mieste: 19 864 (55 578 žmonių)
- Kaime: 49 140 (147 522 žmonių)
[taisyti] Altajaus administraciniai sektoriai
Pagrindinis straipsnis: Altajaus administracinis suskirstymas
Administraciniai divizionai
- Miestai respublikos jurisdikcijoje:
- Gorno-Altaiskas (Горно-Алтайск)
- Rajonai:
- Čemalo (Чемальский) – 7 apylinkės;
- Čojos (Чойский) – 7 apylinkės;
- Koš-Agačo (Кош-Агачский) – 7 apylinkės;
- Maimos (Майминский) – 12 apylinkių;
- Ongudajaus (Онгудайский) – 10 apylinkių;
- Šebalino (Шебалинский) – 11 apylinkių;
- Turočiako (Турочакский) – 9 apylinkės;
- Ulagano (Улаганский) – 7 apylinkės;
- Ust-Kano (Усть-Канский) – 11 apylinkių;
- Ust-Koksos (Усть-Коксинский) – 9 apylinkės.
[taisyti] Istorija
Nacionalinė Altajaus autonomija buvo įkurta 1922 m. birželio 1 d. kaip Oiroto autonominė sritis (Ойро́тская автоно́мная о́бласть), Altajaus krašto dalis. 1948 m. sausio 7 d. ji pervadinta į Gorno-Altajaus autonominę sritį (Го́рно-Алта́йская автоно́мная о́бласть). 1991 m. sritis reorganizuota į Autonominę Sovietinę Socialistinę Respubliką (ASSR). 1992 m. buvo pervadinta į Altajaus Respubliką.
[taisyti] Politika
Vyriausybei Altajaus respublikoje vadovauja respublikos vadovas, renkamas keturių metų kadencijai. Dabar vyriausybės vadovas yra Aleksandras Vasiljevičius Berdnikovas, kuris perėmė šį postą iš Michailo Lapšino. Įstatyminis respublikos organas yra respublikos susirinkimas – El Kurultai, kurį sudaro 41 atstovai, renkami keturių metų kadencijai.
Respublikos konstitucija priimta 1997 m. birželio 7 d.
[taisyti] Ekonomika
Altajaus Respublika yra labiau agrokultūrinė nei pramoninė,labiausiai plėtojama industrija yra maisto pramonė, ne geležies metalurgija, cheminės medžiagos, aukso kasyba, pienininkystė ir miško pramonė.
[taisyti] Transportas
Atsižvelgiant į respublikos geografinius ypatumus, yra dvi pagrindinės transporto rūšys: motorinės transporto priemonės (virš 90% viso transporto srauto) ir oro transportas (keleivių ir pašto skraidinimas). Vyrauja motorinis transportas. Automobilių kelių ilgis yra apie 3500 km, 572 km iš jų yra automagistralės, Federacinio svarbumo kelias – Novosibirsko-Bijsko-Tašantos (Čiuisko automagistralė).
[taisyti] Švietimas
Respublikoje yra vienas universitetas (Gorno-Altaisko Valstybinis Universitetas), 12 kolegijų, 205 vidurinės mokyklos.
[taisyti] Religija
Tradicinė Altajaus religija yra šamanizmas; be jos – rusai, ortodoksai krikščionys. Iš kaimyninių Mongolijos ir Tuvos įvyko staigi Tibeto budizmo ekspansija. 1904 – 1930 m. dauguma altajiečių iš šamanizmo perėjo į naują religinį judėjimą Burchanizmą (arba Ak Jang, „Baltasis tikėjimas“). Šis tikėjimas išliko kaip svarbus altajiečių savimonės elementas, šiomis dienomis atgimęs keletu formų. Rusų Agni Yoga naujojo amžiaus pasekėjai dažnai keliauja į Beluchos kalną.
| Rusijos Federacijos administracinės teritorijos |  |
||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Federaliniai subjektai | |||||||||||||
|
|||||||||||||
|
|||||||||||||
| Federalinės apygardos | |||||||||||||
| Centrinė | Tolimieji Rytai | Šiaurės Vakarai | Sibiras | Pietūs | Uralas | Pavolgis | |||||||||||||
