Pskovo sritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pskovo sritis (rus. Псковская область) yra Rusijos europinės dalies šiaurės vakarų federalinėje apygardoje.

Pskovo sritis sudaryta 1944 m. rugpjūčio 23 d. Plotas 55 300 km²; gyventojų – 736,7 tūkst. (2005). Administracinis centras – Pskovas.

Nuo 2004 metų Pskovo sričiai vadovauja gubernatorius Kuznecovas Michailas Varfolomejevičius (Кузнецов, Михаил Варфоломеевич).

Pskovo srities vakaruose plyti velikajos žemuma su Pskovo-Peipaus įduba. Yra aukštumų: Lugos, Sudomos, Bežanicų (iki 338 m aukščio). Didžiausios upės – Velikaja, Šelonė, Lovatė, Pliusa. Daug ežerų, didžiausieji – Peipaus (dalis), Pskovo.

[taisyti] Administracinis skirstymas

Pskovo sritis suskirstyta į 24 rajonus:

• Bežanicų rajonas (Бежаницкий район);
• Dedovičių rajonas (Дедовичский район);
• Dno rajonas (Дновский район);
• Gdovo rajonas (Гдовский район);
• Krasnyje Strugų rajonas (Стругокрасненский район);
• Krasnogorodskoje rajonas (Красногородский район);
• Kunijos rajonas (Куньинский район);
• Loknios rajonas (Локнянский район);
• Nevelio rajonas (Невельский район);
• Novorževo rajonas (Новоржевский район);
• Novosokolnikų rajonas (Новосокольнический район);
• Opočkos rajonas (Опочецкий район);
• Ostrovo rajonas (Островский район);
• Palkino rajonas (Палкинский район);
• Pečiorų rajonas (Печорский район);
• Pytalovo rajonas (Пыталовский район);
• Pliusos rajonas (Плюсский район);
• Porchovo rajonas (Порховский район);
• Pskovo rajonas (Псковский район);
• Pustoškos rajonas (Пустошкинский район);
• Puškinskije Gorų rajonas (Пушкиногорский район);
• Sebežo rajonas (Себежский район);
• Usviatų rajonas (Усвятский район);
• Velikije Lukų rajonas (Великолукский район).

[taisyti] Nuorodos

• Pskovo srities internetinė svetainė
• Pskovo Žemės kultūra
• Pskovo apskrities administracinis skirstymas

Rusijos Federacijos administracinės teritorijos
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušetija | Kabardino-Balkarija | Karelija | Chakasija | Komių Respublika | Kalmukija | Karačajų-Čerkesija | Marių Respublika | Mordovija | Šiaurės Osetija | Jakutija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija Kraštai Altajus | Chabarovskas | Krasnodaras | Krasnojarskas1 | Permė | Primorjė | Stavropolis Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Čita | Irkutskas2 | Ivanovas | Kaliningradas | Kaluga | Kamčiatka3 | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Nižnij Novgorodas | Novgorodas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tomskas | Tula | Tverė | Tiumenė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas | Jaroslavlis Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas Autonominės sritys Žydų Autonominės apygardos Aga Buriatija | Čiukotka | Chantų Mansija | Koriakija2 | Nenecija | Ust-Orda Buriatija1 | Jamalas
2008 m. sausio 1 d. Ust-Orda Buriatija bus prijungta prie Irkutsko srities. 2007 m. liepos 1 d. Kamčiatkos sritis ir Koriakija bus sujungtos į Kamčiatkos kraštą.
Federalinės apygardos
Centrinė | Tolimieji Rytai | Šiaurės Vakarai | Sibiras | Pietūs | Uralas | Pavolgis