Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Antalieptė |
[[Image:|270px]] |
|
|
Koordinatės |
|
Artimiausias miestas |
|
Savivaldybė |
Zarasų rajonas |
Seniūnija |
Antalieptės seniūnija |
Gyventojų skaičius |
359 (2001 m.) |
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) |
Vardininkas: |
Antãlieptė |
Kilmininkas: |
Antãlieptės |
Naudininkas: |
Antãlieptei |
Galininkas: |
Antãlieptę |
Įnagininkas: |
Antãliepte |
Vietininkas: |
Antãlieptėje |
|
Antalieptė – miestelis Zarasų rajone, 9 km į pietus nuo Dusetų, Šventosios aukštupyje. Seniūnijos centras, pagrindinė mokykla. Šventosios slėnyje yra Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (pastatyta 1760 m.), buvęs basųjų karmelitų vienuolynas (nuo XVIII a.), biblioteka, vandens malūnas ir vandens jėgainė per Šventąją (pokario laikotarpio inžinerijos ir technikos projektas).
Antalieptėje į Šventąją įteka Šavaša, prie kurios yra XVII a. pagonių šventyklos liekana – Lūžų akmuo su dubeniu. Tai vienintelė Rytų Lietuvoje išlikusi nesugriauta pagonių šventykla. Į pietryčius nuo miestelio telkšto Antalieptės marios (jėgainės tvenkinys), rytuose telkšo Liedis.
Gyvenvietė žinoma nuo XVI a. vidurio. XVII a. 2-ojoje pusėje pastatyta pirmoji bažnyčia, 1675 m. minimas miestelis, kuris XVIII a. turėjo turgaus ir prekymečio privilegijas. XVIII a. 1-ojoje pusėje Antalieptėje įsikūrė basųjų karmelitų vienuolynas, 1760 m. baigta statyti nauja – Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (bažnyčios šventė – gegužės 3 diena). Po 1831 m. sukilimo bažnyčia ir vienuolynas uždaryti. Apie 1850 m. bažnyčia pertvarkyta į stačiatikių cerkvę, kiek vėliau į vienuolyną atkeltos stačiatikių vienuolės. 1918 m. bažnyčia sugrąžinta katalikams, po kelerių metų į vienuolyną atsikėlė Švč. Jėzaus Širdies kongregacijos seserys, daug nuveikusios auklėjant ir šviečiant vietos jaunimą. 2000 m. Prezidento dekretu patvirtintas miestelio herbas, miestelis turi ir savo vėliavą.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Заантолепцы vardu gyvenvietė minima maždaug nuo 1580-1620 metų. XIX a. Jonas Jablonskis pasiūlė pavadinimą Užantalieptėnai. Manoma, kad tuo metu gyvenvietė vadinta Lieptine. Dabartinis pavadinimas sudarytas iš lietuvių kalbos šiaurės rytų tarmėms būdingo priešdėlio anta- ir šaknies liept-. Tai leidžia manyti, kad kaimas kūrėsi prie liepto. Ši versija pakankamai įtikinama, kadangi Antalieptė yra prie Šventosios upės, paupyje, kur kažkada tikriausiai galėjęs būti lieptas. Todėl medinis lieptas yra pavaizduotas ir miestelio herbe.
[taisyti] Aplinkinės gyvenvietės