Antanas Didžiulis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Antanas Didžiulis (1883 m. vasario 7 d. Griežionėlėse (Anykščių raj.) – 1960 m. kovo 11 d. Panevėžyje) – gydytojas, Lietuvos politinis veikėjas.
[taisyti] Biografija
Kilęs iš bajorų, Stanislovo Didžiulio ir rašytojos Liudvikos Didžiulienės (Žmonos) šeimos. 1896 – 1904 m. mokėsi Mintaujos gimnazijoje. Priklausė slaptam moksleivių būreliui, 1896 m. dalyvavo moksleivių maište prieš pravoslavų maldų skaitymą rusiškai. Iš gimnazijos pašalintas, bet motinos Liudvikos Didžiulienės iniciatyva 1897 m. vėl priimtas. 1904 – 1905 m. studijavo Maskvos universitete istoriją ir filologiją.
Nuo 1905 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys, už dalyvavimą 1905 – 1907 m. revoliuciniuose įvykiuose suimtas, kalėjo Ukmergės ir Kauno kalėjimuose. 1906 m. rugsėjo mėn. už užstatą paleistas, bet netrukus vėl suimtas ir 1907 m. su tėvu bei broliu Vytautu ištremtas į Sibirą, Jenisiejaus guberniją.
1911 m. pabėgo iš tremties ir, negalėdamas likti Lietuvoje, 1912 – 1914 m. studijavo mediciną Krokuvos universitete, buvo LSDP Užsienio biuro narys.
1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919 – 1960 m. dirbo Raudonojo Kryžiaus ligoninės vyr. gydytoju Panevėžyje, Panevėžio apskrities gydytoju, kurį laiką – ir Tauragės apskrityje. 1947 – 1951 m. – LTSR Aukščiausios Tarybos deputatas.
Bendradarbiavo laikraščiuose „Naujoji Gadynė“, „Žarija“, „Skardas“, „Kova“, „Socialdemokratas“, „Lietuvos žinios“, „Panevėžio balsas“.
