Antikinė literatūra
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Antikinė literatūra – senoji graikų ir romėnų literatūra.
Graikų literatūra sukurta apie VIII-VII a. pr. m. e., o romėnų literatūra sukurta vėliau – apie III a. pr. m. e. vidurį. Pabaiga – V mūsų eros amžius.
[taisyti] Bruožai
Antikinė literatūra gyvavo apie 1200 metų. Vienas iš antikinės literatūros bruožų – humanizmas, žmogų laikęs pagrindine vertybe, jo gerovę – socialinių institutų vertinimo kriterijumi, o lygybę, teisingumą, žmogiškumą – trokštamais žmonių santykių principais.
[taisyti] Rūšys
Senovės Graikijoje atsirado šiuolaikinės literatūros rūšys:
- epika – epinis vaizdavimas, pasakojimo menas, kur yra daug panašumų į tikrovę, lengva suvokti;
- lyrika – minčių ir jausmų menas, poezija, reiškiama autoriaus jausmais, išgyvenimais;
- drama – kūrinys, parašytas monologo arba dialogo forma, skirtas vaidinimui.
[taisyti] Žanrai
Pagrindiniai žanrai, atėję is graikų, yra šie:
- poema;
- epas;
- tragedija;
- komedija;
- odė;
- himnas;
- poezija.
- Odė (gr. ode – giesmė) – lyrikos žanras – iškilmingas, patetiškas eiliuotas kūrinys, kuriame šlovinamas žymus asmuo, svarbus istorinis įvykis, filosofinė etinė ar politinė idėja, himnas, poezija.
