Graikai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Graikai (graikiškai Έλληνες Éllines, helenai) – indoeuropiečių tauta, kurios kalbos šaknys siekia II tūkstantmetį pr. m. e. Šiuo metu apie 11 mln. graikų gyvena Graikijoje ir Kipre, dar apie 5 mln. žmonių už šių šalių ribų laiko save graikais.
Turinys |
[taisyti] Įvairūs graikus apibūdinantys vardai
[taisyti] Achajai, danajai
Homeras prieš Troją traukiančius graikus vadino achajais, pagal Peloponese gyvenusią achajų gentį, arba danajais, pagal Menelajo ir Agamemnono protėvį Danają. Po dorėnų įsiveržimo antikinėje Graikijoje dominavo dorėnai, tačiau visi graikai tuo vardu niekad nebuvo vadinami.
[taisyti] Helenai
Helenais, pagal vieną iš Tesalijos genčių, pasivadinusių mitinio protėvio Heleno vardu, graikus vadino Pauzanijas, Herodotas ir Tukididas, o klasikinėje Graikijoje ši sąvoka naudota apibūdinti visoms graikiškai kalbančioms tautoms (kaip priešingybė „barbarams“ – βάρβαροι).
Vėlyvojoje Antikoje Rytų Romos imperijoje helenų sąvoka iš pradžių naudota apibūdinti senųjų graikų kultų pasekėjams, vėliau visiems nekrikšionims, o imperijos žlugimo išvakarėse vėl imta vartoti apibūdinti graikiškai šnekantiems žmonėms.
Naujaisiais laikais graikai vėl ėmė naudoti sąvoką Έλληνες (Éllines, helenai) kaip susietą su istoriniu šalies pavadinimu ir kalba. Iš „helenų“ sudaryti tokie tarptautiniai žodžiai kaip helenizmas, panhelenizmas.
[taisyti] Graikai/Graeci (Γραικοί)
Lotyniškas graikų vardas Graecus kilęs iš VIII a. Italijoje, vėliau Didžiaja Graikija pavadintame regione pasigyvenusių graikų savivardžio Graikoi. Homeras mini Beotijos miestą Grają (Γραῖα), Pauzanijas mini Grają kaip senąjį Beotijos miesto Tanagros pavadinimą.
Aristotelio Metafizka yra seniausias šaltinis, kuriame minimas graikų vardas Graikoi (Γραικοί). Aristotelis rašo apie centrinio Epyro gyventojus, kurie anksčiau vadinti graikais (Γραικοί) ir tik vėliau imti vadinti helenais. Lotyniška sąvoka Graeci vėliau tapo pagrindu daugelio kalbų naudojamiems graikų pavadinimams.
[taisyti] Biznatiečiai/romajai/romėnai
Bizantijos bei Rytų Romos imperijos gyventojai ir po Antikos laikotarpio vadino save „romėnais“ arba „romajais“, tačiau po 1054 m. Romos bažnyčios schizmos vėl dažniau ėmė vadinti save graikais (Γραικοί). Viduramžiais graikai taip pat dažnai vadinti bizantiečiais.
[taisyti] Antikos helenai
Įvairios Graikijos tautos siejo save su helenais dėl naudojamų įvairių graikų kalbos variantų ir Olimpo dievų kulto. Prie vienybės jausmo prisidėjo ir bendros religinės šventės.
 |
Šis antropologijos straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
