Augsburgo taika
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Augsburgo taika – 1555 m. rugsėjo 25 d. Augsburgo mieste (Vokietija) pasirašyta taikos sutartis tarp protestantų Šmalkaldų lygos ir imperatoriaus Karolio V.
Ši sutartis faktiškai pripažino ir įteisino liuteronų tikėjimą Šventojoje Romos imperijoje. Pagal cuius regio, eius religio (lot. „kieno valdžia, to ir tikėjimas“ arba „kieno valdžia, to ir religija“) principą regiono valdovo tikėjimas (katalikybė ar liuteronybė) tapo privalomas to regiono gyventojams. Per nustatytą laikotarpį šeimos galėjo persikelti į regioną, kuriame buvo įteisinta jų praktikuojama religija (24 straipsnis). Nurodyta, kad dvasininkas, pakeitęs tikėjimą, turi netekti bažnytinių pareigų
Augsburgo taika nutraukė nuo 1531 m. Vokietijoje vykusius religinius karus. Nors pagal Augsburgo taiką gana sėkmingai sumažinta trintis imperijoje ir padidinta religinė tolerancija, tačiau kai kurie svarbūs dalykai liko neišspręsti. Pagal šią sutartį nebuvo garantuojamos anabaptistų bei kalvinistų teisės, todėl daugelis protestantų grupių, gyvenusių liuteronų kunigaikščių žemėse galėjo būti kaltinami erezija (17 straipsnis: „Tačiau visi, kurie nepriklauso dviems aukščiau paminėtoms religijoms, nėra įtraukiami į šią taiką, bet yra visiškai nuo jos atribojami“). Tolerancija kalvinistams oficialiai nebuvo taikoma iki Vestfalijos taikos 1648 m.
Susiedama religinį susiskaldymą su politiniu, Augsburgo taika užfiksavo valstybėlių rinkinį, išlikusį Vokietijoje iki pat XIX a.
