Aukštadvaris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės – Aukštadvaris (reikšmės).

Aukštadvaris

Aukštadvaris

Koordinatės

54°34'50″ š. pl.
24°31'40″ r. ilg.

Savivaldybė

Trakų rajonas

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Aukštãdvaris
Kilmininkas:	Aukštãdvario
Naudininkas:	Aukštãdvariui
Galininkas:	Aukštãdvarį
Įnagininkas:	Aukštãdvariu
Vietininkas:	Aukštãdvaryje

Aukštadvaris – miestelis Trakų rajone, prie Trakų-Birštono kelio. Miestelis įsikūręs dešiniajame Verknės aukštupio krante, bet seniau buvo dabartinio Aukštadvario dvaro vietoje. Seniūnijos centras, regioninio parko direkcija. Miestelyje stovi Kristaus Atsimainymo (nuo 1913 m.) ir Šv. Dominiko bažnyčios, Šv. Dominyko vienuolynas. Išlikęs 1837 m. Antoni Malewski statytas dvaras su parku bei upėtakių tvenkiniais (Malevskių valdytas iki Pirmojo pasaulinio karo; po Antrojo pasaulinio karo dvare veikė ligoninė). Veikia vidurinė mokykla ir mokykla-darželis „Gandriukas“.

Dėl daugybės kalvų (iki 250 m) ir ežerų Aukštadvario apylinkės yra vienos gražiausių Lietuvoje: čia apsilankydavo ilsėtis Adomas Mickevičius; vienas dvaro sodo ažuolų vadinamas A. Mickevičiaus ažuolu.

Į šiaurės vakarus nuo Aukštadvario yra vienas iš Lietuvos gamtos paminklų – Velnio duobė. Stūkso Aukštadvario piliakalnis. Miesteliu pietinėje dalyje teka Verknė. Netoli nuo Aukštadvario yra Verknės ir Strėvos ištakos.

[taisyti] Istorija

X-XIV a. ant piliakalnio buvo pilaitė (vadintas Pilaitės kalnu), prie jos ėmė kurtis gyvenvietė, iki XV a. žinoma kaip Navininkai. Nuo XVI a. pradžios Aukštadvaris žinomas kaip Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvaras. 1518 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Žygimantas II Senasis atidavė Aukštadvarį pabėgusiam iš Maskvos Jonui Lackiui, su kuriuo iš Rusijos atkeliavo ir nemažai sentikių. 1569 m. rugpjūčio 9 d. gavo miestelio teises. Jono palikuonis Jonas Alfonsas (1640-1646 m. žemaičių seniūnas) 1629 m. liepos 3 d. sudarytu aktu pastatydino mūrinę bažnyčią ir domininkonų vienuolyną. Domininkonai įsteigė čia mokyklą, kuri nemažai prisidėjo prie šios apylinkės sulenkinimo, nes Aukštadvaris virto lyg nutautusia sala grynai lietuviškose apylinkėse.

1895 m. buvo 634 gyv., 1932 m. sausio 1 d. - 1718 gyv. Prieškaryje buvo 8 mūro gyvenamieji namai, visi kiti mediniai. Veikė garinis ir vandens malūnai, sinagoga, vidurinė 4 klasių mokykla, mergaičių ūkio mokykla, keturių komplektų pradžios mokykla, pašto agentūra, vaistinė. Buvo rajono agronomas, rajono mokyklų inspektorius, veterinaras.