Australijos istorija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kada Australijoje pirmą kartą pasirodė žmonės yra mokslinių ginčų objektas. Dažniausiai teigiama, kad maždaug 45 000–40 000 m. pr. m. e. į Australiją atvyko tolimi dabartinių aborigenų protėviai iš Pietryčių Azijos, kada sausumos tiltas jungė Australiją su N. Gvinėja (per apledėjimą vanduo pasauliniame vandenyne nusekdavo ir seklios vietos iškildavo virš vandens). Kai kurie mokslininkai daro prielaidas, kad pirmieji žmonės čia galėjo pasirodyti net 100 000 m. pr. m. e.
Atvykus Europiečiams aborigenai dar gyveno akmens amžiaus sąlygomis. Jie nedirbo žemės, neaugino gyvulių, nestatė namų – kraustėsi iš vienos vietos į kitą, kad išvengtų sausrų. Aborigenai medžiojo, žvejojo, rinko laukinius augalus ir vabzdžius, mokėjo sukurti laužą. Svarbiausi ginklai buvo medinės ietys, akmeniniai kirviai ir bumerangai. Aborigenai nevilkėjo drabužių, o vėsias naktis praleisdavo įsikasę į smėlį. Australijos čiabuviai garbino augalus ir gyvūnus, laikė juos šventais. Atvykus europiečiams, jie buvo išstumti iš pakrančių į dykuminius rajonus. XIX-XX a. aborigenų labai sumažėjo. Daugelis jų mirė nuo europietiškų ligų, bado ir priespaudos.
Gyvūnijos ir augmenijos Australijoje, Papua Naujoje Gvinėjoje ir Indonezijoje panašumai rodo, kad buvusios sausumos jungtys tarp šių salų gana anksti išnyko pakilus jūros lygiui. Kadangi susisiekimui tarp šių salų naudotos gana primityvios priemonės, manoma, kad arabų ir kinų pirkliai galėjo pasiekti Australijos šiaurinį krantą jau IX-ame amžiuje. XV a. Europoje sudaryti žemėlapiai apima kai kurias šiaurinės pakrantės dalis.
Iš europiečių pirmasis žemyną atrado portugalų tyrinėtojas Cristóvão de Mendonça 1522 m. Pirmieji Australijos tyrinėtojai olandai ir portugalai manė, kad šis žemynas dėl savo geografinių ir klimatinių ypatumų nėra tinkamas apgyvendinimui. Europiečių tyrinėtojai Australiją intensyviau pradėjo tirti tik XVII a. kai ją pastebėjo ir aplankė keletas ekspedicijų: olandų tyrinėtojas Viljamas Jansonas (1606), portugalų tyrinėtojas Luis Vaez de Torres tuo metu tarnavęs Ispanijai (1607), olandų keliautojai Jan Carstensz (1623), Dirk Hartog ir Abelis Tasmanas (1642).
Pirmieji anglų tyrinėtojai buvo Vilemas Dampjė vakariniame žemyno krante 1688 m. ir leitenantas Džeimsas Kukas (James Cook) 1770 m., kuris du rytinius žemyno trečdalius ištyrinėjo ir paskelbė Britanijos dalimi, nors karalius Džordžas III-asis buvo davęs nurodymus pirma sudaryti sutartį su vietos gyventojais. Po Kuko tyrinėjimų buvo galutinai paneigta legenda, kad yra didelis pietų žemynas, ir įrodyta, kad Australija atskiras žemynas, o ne nežinomo Antarkties žemyno dalis.
Didžioji Britanija 1788 metais Naujajame Pietų Velse įsteigė pirmąją katorgininkų koloniją. Van Diemeno Žemės kolonija (dabartinėje Tasmanijoje) įsteigta 1803 m.
1901 metais Australija tapo federacija ir pasivadino sandrauga arba dominija, kuri įėjo į Britanijos imperiją. Formaliai nepriklausoma tapo tik žymiai vėliau.
Kad neprasidėtų didžiulė migracija iš Azijos, britai uždraudė imigruoti į Australiją visiems išskyrus juos pačius. Tai truko iki Antrojo pasaulinio karo.
