Abelis Tasmanas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Abelis Jansonas Tasmanas (Abel Janszoon Tasman) (1603 m. Liutjegaste (Groningeno provincija), Nyderlandai – 1659 m. spalio 10 d. Džakartoje, Indonezija) – olandų jūrininkas, keliautojas ir pirklys.
Tasmanas tapo įžymus po savo ekspedicijų 1642 – 1644 m., kai vadovavo ekspedicijai, ieškančiai nežinomo Pietų žemyno, ir atrado Van Dimeno Žemę (1853 m. ši sala pavadinta Tasmanija). Taip pat šios kelionės metu atrado N.Zelandiją, Trijų Karalių ir Tongos salas, Fidžio salyną, N.Airijos ir N.Britanijos salas. 1644 m. jis vadovavo ekspedicijai, kuri atrado Karpenterijos įlanką ir Australijos šiaurės vakarų krantą.
Tasmano ekspedicijos įrodė, kad Australija yra atskiras sausumos masyvas.
[taisyti] Nuoroda
Abelis Jansonas Tasmanas (anglų k.)