Avokadas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Avokadas – amerikinės persėjos vaisius. Tai – tamsiai žalio atspalvio, kriaušės pavidalo kaulavaisis, kuris 7-20 cm ilgio, 7-10 cm skersmens ir 250-600 g svorio.

Vaismedis pradeda derėti po 4-5 metų. Vaisiai skinami jiems nesunokus. Jei derlius surenkamas per anksti, jo pilnai pribrandinti neįmanoma. Toks vaisius nustoja aromato ir jam būdingų vertingų savybių. Vaisiai labai vertinami, naudingi sveikatai. Juose yra apie 5-32 proc. riebalų, iš kurių nemažai polinesočiųjų riebalų rūgščių. Jos mažina kraujo klampumą, jo krešėjimą, gerina kraujagyslių sienelių elastingumą, tinka širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai.

Vaisiuose gausu lecitino, kuris reguliuja medžiagų apykaitą, aktyvina smegenų ląstelių veiklą, valo kraujagyslių sieneles, saugo kepenis nuo riebalų kaupimosi. Taip pat vaisuose yra 0,8-4,4 proc. baltymų, 1,2-10 proc. angliavandenių, maistingame minkštime – vitaminų A,C, riboflavino, niancino ir kt.

Vaisiai būna tinkami maistui kai paspaudus pirštu atsiranda įdubimas. Jei jis kietas, tai dar kurį laiką reikia nokinti. Maistui sunokę vaisiai perpjaunami išilgai, išimamas kauliukas. Pats minkštimas yra riebus, sviesto skonio ir gelsvai žalio atspalvio. Vaisiaus minkštime esančias riebalų rūgštis nuo oksiadacijos galima apsaugoti suvilgius jį citrinos sultimis. Neapdorotas citrinos rūgštimi minkštimas ruduoja ir praranda daug biologiškai veiklių medžiagų. Vaisiai panaudojmai užkandžiams mišrainėms, sriuboms. Iš prinokusių avokadų išgaunami riebalai, naudojami kosmetikos priemonių gamyboje.