Kraujas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kraujo ląstelės pro mikroskopą: a – eritrocitai, b – neutrofilas, c – eozinofilas, d – limfocitas

Kraujas (lot. sanguis) – cirkuliuojantis jungiamasis audinys, sudarytas iš skystos kraujo plazmos (apie 55-60 proc.) ir kraujo ląstelių (apie 40-45 proc.) (raudonieji kraujo kūneliai, baltieji kraujo kūneliai) ir kraujo plokštelių (trombocitai). Medicininiai terminai, susiję su krauju dažnai prasideda hemo- ar hemato-, nuo graikiško žodžio, reiškiančio kraują. Per kraują užtikrinamas kitų audinių aprūpinimas įvairiomis medžiagomis. Kraujas cirkuliuoja kraujo indais kraujotakos sistemoje varomas mechaninės širdies raumens veiklos. Suaugęs žmogus turi apie 5 l kraujo, arba 6-7,5 proc. kūno masės, apie 3,5-4 l kraujo cirkuliuoja kraujagyslėmis. Cirkuliuojančio kraujo kiekio pakitimai būna hipervolemija ir hipovolemija.

[taisyti] Kraujo sandara

Kraujas sudarytas iš kraujo plazmos (apie 55-60 proc.) ir kraujo kūnelių (apie 40-45 proc.): leukocitų, eritrocitų ir kraujo plokštelių – trombocitų. Kraujas yra specifinio kvapo, šiek tiek sūrokas ir klampus skystis, kurio vandeninio jonų koncentracija yra pastovi ir sudaro 7-7,8 pH. Nežymus šio rodiklio nukrypimas nuo normos gali pakenkti organizmui. Beveik visą laiką pastovi yra kraujo sudėtis, spalva ir cheminės savybes. Joms kintant, įtariama liga. Kraujo santykinis tankis yra apie 1,060. Klampumas priklauso nuo plazmoje esančių baltymų kiekio ir nuo kraujo kūnelių koncentracijos. Kraujo kūnelių santykinis tankis yra didesnis nei plazmos, todėl centrifuguojant jie nusėda ant mėgintuvėlio dugno, o viršuje susirenka plazma. Taip yra nustatomas kraujo kūnelių ir plazmos santykis, arba hematokrito vertė (norma – 0,36-0,48 l/l, arba 36-48 proc. bendro kraujo kiekio). Be to, įpylus kraujo į mėgintuvėlį, po tam tikro laiko jame nusėda eritrocitai, kurių nusėdimo greitis ypač svarbus nustatant žmogaus ligas.

[taisyti] Funkcijos

aprūpina audinius deguonimi, maisto ir kitomis medžiagomis;
išgabena iš audinių anglies dvideginį ir kitas medžiagų apykaitos atliekas;
dalyvauja organizmo apsauginėse reakcijose;
kovoja su ligas sukeliančiais mikroorganizmais;
geba krešėti;
atlieka termoreguliacinę funkciją;
humorališkai padeda reguliuoti organizmo organų sistemos veiklą (hormonais);

[taisyti] Kraujo ligos

[taisyti] Kraujas mitologijoje ir religijoje

[taisyti] Nuorodos

	Žmogaus organų sistemos
	Kraujotakos sistema Širdis - Aorta - Arterijos - Arteriolės - Kapiliarai - Venulės - Venos - Kraujas - Kraujagyslės
	Serija: Žmogaus anatomija