Balbieriškis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Kitos reikšmės – Balbieriškis (reikšmės).
| Balbieriškis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
||||||||||||||||
  Balbieriškis
|
||||||||||||||||
| Koordinatės |
|
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Prienų rajonas | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Balbieriškis – miestelis Prienų rajono savivaldybėje, 13 km į pietus nuo Prienų, Nemuno kairiajame krante, prie Peršėkės žiočių. Seniūnijos ir parapijos centras. Miestelio planas linijinis, keturkampė aikštė susiformavo iki XVIII a., prie aikštės – XIX a. pabaigoje statyta dvibokštė medinė Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia (pastatyta 1888 m.), pagrindinė mokykla. Netoliese yra Nemuno kilpų regioninis parkas. Į šiaurę nuo miestelio, prie Nemuno kilpos, yra atodanga.
[taisyti] Istorija
Gyvenvietė įkurta XV a. pabaigoje ar XVI amžiuje Užnemunės kolonizacijos metu, kai Žygimantas Senasis prūsų pirkliui Hanusui padovanojo miško sklypą. XV a. pro šią vietą Nemunu plukdyta mediena. Nemunas kaip svarbus prekybos kelias buvo labai reikšmingas miestelio raidai. Iškirtęs mišką Hanusas įkūrė savo dvarelį. XVI amžiaus pradžioje (1507 m., kai pirmąkart paminėtas Balbieriškis) dvarelį Žygimantas Senasis padovanojo M. Mikitiničiui, vėliau kiek į šiaurę nuo dvaro ėmė augti Balbieriškio miestelis. XVI a. pradžioje pastatyta pirmoji bažnyčia, įsteigta katalikų parapija. 1520 metais suteiktos Magdeburgo teisės. XVII a. pirmoje pusėje įsteigta evangelikų liuteronų parapija.
Nors patogi miestelio padėtis skatino prekybą, privatus miestelis į didesnį miestą neišaugo, todėl 1776 m. Balbieriškiui atimtos miesto teisės. 1795-1807 metais priklausė Prūsijai, 1797-1801 m. vėl turėjo miesto teises. Po 1831 metų miestelis atiteko carui, atėmus iš sukilime dalyvavusio T. Tiškevičiaus, nuo 1841 metų miestelis vėl atiteko Tiškevičiams. 1847 m. Balbieriškis priklausė Suvalkų gubernijai. XIX a. pabaigoje Balbieriškį pagal svarbą ėmė nustelbti Alytus. 1958 metais Balbieriškiui suteiktos miesto tipo gyvenvietės teisės. 2001 m. Prezidento dekretu patvirtintas miestelio herbas, taip pat yra vėliava.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Miestelio vardas yra priesagos -iškis vedinys nuo Barbieros upės (kairysis Nemuno intakas, upelių Ožiaraistys, Prūdelis arba Prūdupis ir Dūmė santaka). Pastarosios pavadinimas kilo iš Nemuno rėvos, Nemuno seklumos akmenuotu dugnu pavadinimo Barbiera. Todėl ankstesnioji miestelio vardo forma buvo Barbieriškis, kuri vartota ir gyvojoje kalboje, ir raštuose. Ši forma pakito tikriausiai dėl to, kad dabartinę lytį lengviau ištarti.
