Tiškevičiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

LDK didikų giminės
Kęsgailos Astikai Radvilos Goštautai Alelkaičiai (Sluckiškiai) Alšėniškiai	Chodkevičiai Ostrogiškiai Sapiegos Tiškevičiai Pacai Iljiničiai Višnioveckiai
Tyzenhauzai Pliateriai

Tiškevičiai – rusėnų kilmės LDK didikų giminė, iškilusi XVI a. antrojoje pusėje. Giminė atsirado XV a. pabaigoje iš Kijevo bajorų valdovo Kaleniko Miškovičiaus (minimas 1437) sūnaus Tiškos (Timotiejaus). Tiškos sūnūs prie vardų pridėdavo pailgintą tėvavardį Tyszkowicz. Nuo XVI a. pabaigos tapo pirmaisiais LDK rytinių sričių unitais. Didžiausią politinę galią giminė įgavo XVII amžiuje, turtinę – XIX a., kai tapo turtingiausiais Lietuvos žemvaldžiais.

Iš Tiškevičių giminės atstovų 9 buvo vaivados, 2 vyskupai, 3 lauko etmonai, 3 kaštelionai, 3 iždininkai, 4 didieji maršalkos.

Tiškevičių valdos:

• Biržų ordinacija
• Užtrakio ordinacija
• Logoisko ordinacija
• Palanga, kur Tiškevičiai įkūrė kurortą
• Kretinga
• Raudondvaris
• Žiežmariai

Tiškevičių atstovai:

• Levas
  • Skuminas, dvaro maršalka
    • Dimitras (1576-1609), dvaro maršalka, Minsko seniūnas
    • Teodoras (m. 1618), LDK iždininkas, Breslaujos, Gardino seniūnas, Naugarduko vaivada. 1597 m. tapo unitu
      • Jonušas Skuminas (1572-1642), Breslaujos, Naugarduko seniūnas, LDK raštininkas, Trakų, Vilniaus vaivada
• Mykolas, LDK lauko etmonas
• Vasilijus (m. 1571), grafas, Logoisko šakos pradininkas, Palenkės, Smolensko vaivada
  • Eustachijus (m. 1590), Palenkės vaivada, Smolensko kaštelionas
  • Jurgis (m. 1576), Volkovysko seniūnas, Bresto vaivada
    • Eustachijus (m. 1631), Mstislavo, Bresto vaivada
      • Jurgis (m. 1656), Vilniaus kanauninkas, Vilniaus sufraganas, Žemaičių, Vilniaus vyskupas, Žemaičių Kalvarijos įkūrėjas (1637)
      • Antanas (m. 1649), LDK rūmų iždininkas, rūmų maršalka
  • Jonušas (m. 1649), Vasilijaus vaikaitis, Kijevo vaivada, pulkininkas

• Domininkas (1692-1762), Žemaičių vyskupas
• Tadas Tiškevičius (1774-1852), generolas grafas, 1794 ir 1831 sukilimų veikėjas
• Vincentas (1792-1870), 1831 metais vadovavo sukilėliams Podolėje
• Liudvikas (m. 1808), LDK raštininkas, lauko etmonas, LDK iždininkas, didysis maršalka, paskutinis iš Skuminų šakos
• Juozapas (1785-1813), karvedys, 1811 metais įsigijęs Biržus
• Konstantinas Tiškevičius (1806-1868), archeologas, etnografas, geografas.
• Eustachijus Tiškevičius (1814-1873), archeologas, muziejininkas
• Jonas (m. 1862), Biržuose įsteigęs mokyklą lietuvių valstiečiams, pastatęs bažnyčią.