Baltoji balanda
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Chenopodium album | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Baltoji balanda (Chenopodium album) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Baltoji balanda (lot. Chenopodium album, angl. Fat Hen, vok. Weißer Gänsefuß) – burnotinių (Amaranthaceae) šeimos vienametis augalas. Aukštis 20-150 cm. Stiebas status, briaunotas, šakotas. Lapai kiaušiniškai rombiniai, lygiakraščiai arba netaisyklingai dantyti. Žydi liepos – spalio mėn. labai smulkiais, žalsvais žiedeliais.
Auga daržuose, laukuose, soduose, šiukšlynuose, dykvietėse. Piktžolė. Visa antžeminė balandos dalis valgoma. Jauni lapai ir ūgliai tinka salotoms, sriuboms, jų skonis šiek tiek panašus į špinatų. Augalas taip pat ir vaistinis. Vaistams iškart po žydėjimo pjaunamos šviežios arba sudžiūvusios balandos viršūnėlės, žolė, rečiau renkamos sėklos.
Baltosios balandos preparatai gerina virškinimą, lengvina atsikosėjimą, tonizuoja ir stiprina organizmą. Jie vartojami sergant avitaminoze, viduriuojant, kankinant pavasariniam nuovargiui, išsekus po sunkių ligų, nutukus.
