Berilis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Berilis (Be) | |
|---|---|
 |
|
| Periodinė grupė | Šarminė žemė |
| Atomo numeris | 4 |
| Išvaizda | Kietas lengvas metalas |
| Atomo savybės | |
| Atominė masė (Molinė masė) |
9,01218 а.m.v. (g/mol) |
| Atomo spindulys | 112 pm |
| Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
898,8 (9,32) kJ/mol (eV) |
| Elektronų konfigūracija | [He] 2s2 |
| Cheminės savybės | |
| Kovalentinis spindulys | 90 pm |
| Jono spindulys | 35 (+2e) pm |
| Elektroneigiamumas | 1,57 (pagal Paulingą) |
| Elektrodo potencialas | -1,69 |
| Oksidacijos laipsniai | 2 |
| Termodinaminės savybės | |
| Tankis | 1,848 g/cm³ |
| Šiluminė talpa | 1,824 J/(K·mol) |
| Šiluminis laidumas | 201 W/(m·K) |
| Lydymosi temperatūra | 1551 K |
| Lydymosi šiluma | 12,21 kJ/mol |
| Virimo temperatūra | 3243 K |
| Garavimo šiluma | 309 kJ/mol |
| Molinis tūris | 5,0 cm³/mol |
| Kristalinė gardelė | |
| Kristalinė gardelė | heksagoninė |
| Gardelės periodas | 2,290 Å |
Berilis – cheminis elementas, periodinėje elementų lentelėje žymimas Be. Metalas.
Berilio lydiniai yra ypatingai tvirti, elastingi ir lengvi, atsparūs dilimui, tačiau labai brangūs, todėl naudojami tik aviacijoje, tiksliuosiuose mechanizmuose ir pan. Berilis yra labai efektyvus legiruojantis priedas, padidinantis lydinių kietumą, atsparumą korozijai, dilimui ir pan. Technikoje plačiausiai naudojamos berilio bronzos, iš kurių daromos spyruoklės megnetiškai jautriuose prietaisuose (pvz., laikrodžiuose). Naudojamas branduolinėje energetikoje, kaip neutronų lėtiklis, neutronų veidrodžiams gaminti, kapsuliniuose neutronų šaltiniuose. Daugelis berilio junginių yra toksiški.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Elemento pavadinimas yra indiškos kilmės: graikiškai beryllos, beryl, -> prakrito k. veruliya -> pali k. veuriya -> tamilų k. veiruor, viar – tapti baltu, blykšti. Berilis anksčiau buvo taip pat žinomas kai gliucinis (gr. glykys – saldus) dėl saldaus jo druskų skonio.
