Bronius Kuzmickas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bronislavas Juozas Kuzmickas (g. 1935 m. lapkričio 10 d. Juodraistyje, Prienų raj.) – filosofas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Kovo 11-osios akto signataras.
[taisyti] Biografija
1960 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. 1966 m. apgynė filosofijos kandidato (dabar – humanitarinių mokslų daktaro) disertaciją. 1984 m. filosofijos mokslų daktaras (dabar – habilituotas daktaras). 1987 m. profesorius. Stažavo Lenkijoje, Prancūzijoje, Italijoje, JAV.
1966-1973 m. dėstė filosofiją Vilniaus inžineriniame statybos institute,1973-1990 m. Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto mokslinis bendradarbis. 1990-1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas. 1993-1996 m. Filosofijos ir sociologijos instituto ir Klaipėdos universiteto profesorius. 1996-2000 m. Seimo narys. Nuo 2001 m. Mykolo Romerio universiteto profesorius, filosofijos katedros vedėjas.
Buvo TSKP narys. 1988-1990 m. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, Sąjūdžio Seimo tarybos narys. Nuo 1994 m. liepos 4 d. – Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) narys.
[taisyti] Bibliografija
- Žmogus ir jo idealai, 1974;
- Šiuolaikinė katalikiškoji filosofija, 1976;
- Modernizmas šiuolaikinėje katalikybėje, 1976;
- Laimė, 1982;
- Tautos kultūros savimonė, 1989;
- Šiuolaikinė lietuvių tautinė savimonė, (1996, bendraautorė Liliana Astra).
Išspausdino apie 220 straipsnių kultūros, etikos, politikos temomis.Kartu su Broniu Genzeliu, Romualdu Ozolu, Jokūbu Minkevičium ir kt. prisidėjo sovietmečiu leidžiant filosofijos chrestomatijos tomų seriją, kurios skaitytojai turėjo galimybę susipažinti su režimo draudžiama krikščioniškaja filosofija ir etika.
