Deimas (palydovas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Kitos reikšmės – Deimas (reikšmės).
 |
|
| Atradimas | |
|---|---|
| Atradėjas: | Asaph Hall |
| Atrastas: | 1877 m. rugpjūčio 12 d. |
| Orbitos charakteristikos | |
| Didžioji pusašė: | 23 460 km |
| Ekscentricitetas: | 0,0002 |
| Apskriejimo periodas: |
1,262 d. |
| Vidutinis greitis orbitoje: |
0,22 km/s |
| Posvyris: | 0,93° (į Marso ekvatorių) 27.58° (į ekliptiką) |
| Planetos palydovas: | Marso |
| Fizinės charakteristikos | |
| Vidutinis skersmuo: | 12,6 km (15,0×12×10,4) |
| Masė: | 2,244×1015 kg |
| Vidutinis tankis: | 2,2 g/cm3 |
| Laisvojo kritimo pagreitis: |
3,9 mm/s2 |
| Pabėgimo greitis: | 6,9 km/s |
| Albedas: | 0,07 |
| Atmosferos charakteristikos | |
| Atmosferos neturi | |
Deimas – mažesnis ir labiau nutolęs nuo planetos vienas iš dviejų Marso gamtinių palydovų, pavadintas senovės graikų mitologijos dievo vardu.
[taisyti] Atradimas
Džonatanas Sviftas (Jonathan Swift, 1667-1745), pagarsėjęs savo kūriniu „Guliverio kelionės“, yra ganėtinai tiksliai paskelbęs Marso palydovų skaičių ir orbitas, pareiškęs, jog susapnavo tai sapne.
Deimą, kaip ir kitą Marso palydovą Fobą, atrado amerikiečių astronomas Asaph Hall 1877 metų rugpjūčio 12 d. 7 val. 48 min. Grinvičo laiku.
Pavadinimą šiam Marso palydovui pasiūlė suteikti Itono koledžo (B.Britanija) mokslininkas Henris Madanas (Henry Madan, 1838-1901).
[taisyti] Charakteristikos
Deimas, mokslininkų nuomone, greičiausiai yra asteroidas, nutolęs nuo Jupiterio planetos tiek, kad pateko į Marso gravitacijos lauką ir pradėjo skrieti apie jį. Tiesa, ši hipotezė yra gana diskutuojama mokslininkų tarpe. Bet, kita vertus, Deimas savo matmeninis ir nesferine forma yra gana panašus į kitus asteroidus. Jo matmenys yra maždaug 15×10×12 km.
Deimas sudarytas iš anglinių uolienų, panašių į C-tipo asteroidų, ir ledo. Jo paviršiuje yra kraterių, tačiau jis yra pastebimai lygesnis nei Fobas. Dviejų didžiausių kraterių, pavadintų Svifto ir Voltero pavadinimais, skersmuo yra apie 3 km.
Žiūrint iš Deimo, Marsas būtų 1000 kartų didesnis ir 400 kartų ryškesnis už Mėnulį, žiūrint į jį iš Žemės. Marsas užimtų 1/11 dalį dangaus skliauto.
Žiūrint į Deimą iš Marso, šio kampinis skersmuo tebūtų 2,5' ir plika akimi jis atrodytų lyg žvaigždė. Ryškiausiu momentu (kaip Mėnulio pilnatis) jis būtų tokio paties ryškumo kaip Venera, matoma iš Žemės. Kitais atvejais jo ryškumas būtų kaip Vegos žvaigždės, matomos iš Žemės.
Kitaip nei Fobo, kurio orbitinis greitis yra didelis ir kuris pateka vakaruose ir nusileidžia rytuose, Deimas pateka rytuose ir nusileidžia vakarų pusėje. Apskriedamas planetą per 30,5 valandų, atsižvelgiant į tai, kad Marsas apie ašį apsisuka maždaug per 24,5 valandos, Fobą Marso padangėje pusiaujo stebėtojas gali stebėti apie 2,7 dienos.
Dėl to, kad Deimo orbita yra gana artima Marsui ir mažai pasvirusi, lyginant su Marso pusiauju, jo negalima stebėti iš planetos platumų, didesnių nei 82,7°.
 Marso palydovai |
|---|
| Fobas • Deimas |
