Dionizas Poška
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dionizas Poška (1757 – 1830) – XIX a. lietuvių rašytojas, vienas žymiausių kultūros veikėjų.
Gimė Lėlaičiuose (Telšių apylinkėse). Ilgą laiką gyveno Bardžiuose, kaimelyje šalia Bijotų, turėjo baudžiauninkų. Bijotuose stovi garsieji D. Poškos „Baubliai“ (senienų muziejai).
Žymiausias D. Poškos kūrinys – „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos“.
[taisyti] Bibliografija
- Eilės / sp. parengė V.Kamantauskas. – Kaunas: Švyturys, 1926. – 32 p.
- Mužikas Žiemaytcziu yr Lietuwos / paruošė A.Žirgulys. – Vilnius : Valst. grož. lit. l-kla, 1947.
- Mužikas žemaičių ir Lietuvos: [poema. – Vilnius: Valst. grož. lit. l-kla, 1951. – 7p. – (Mokinio biblioteka).
- Raštai / surinko V.Laurynaitis; tekstą paruošė D.Urbas. – Vilnius: Valst. grož. lit. l-kla, 1959.
- Mužikas Žemaičių ir Lietuvos. – Vilnius: Vaga, 1965. – 15p.
- Der Muschik Schemaitens und Litauens. – München: Fink, 1967. – 21p. – Vokiečių k.
- Mužikas Žemaičių ir Lietuvos : [poema]. – Vilnius : Vaga, 1978. – 48 p.